Taip baigėsi 7-erius metus trukęs tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme. Tačiau galutinis teismo sprendimas bus aiškus vėliau – tikėtina, kad jis bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teisėjas Zigmas Pocius BNS teigė, kad realios laisvės atėmimo bausmės skirtos Arturui ir Antanui Urbučiams – atitinkamai 7 metų ir 9 mėnesių bei 6 metų.

Teisėjo teigimu, buvusiam „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriui Ričardui Milvydui skirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat privalės atlikti realią bausmę. 

Dar trys asmenys nuteisti lygtinai – buvęs „Klaipėdos naftos“ vadovas Jurgis Aušra nuteistas 3 metams ir 9 mėnesiams, „Naftos grupės“ tiekimo skyriaus vadovė Svetlana Popova – trejiems metams, o A. Urbučio žentas, buvęs Šiaulių banko Klaipėdos filialo valdytojas Andrejus Vaičiulis – 2 metams ir 9 mėnesiams.

Klaipėdos teismo teisėjas Z. Pocius BNS taip pat teigė visiškai patenkinęs „Klaipėdos naftos“ civilinį ieškinį ir  jos naudai priteisęs 20,9 mln. eurų žalos.

„Pažiūrėkite, kokios pinigų sumos, koks nusikaltimo pavojingumas, jokių lengvinančių aplinkybių nebuvo. (...) Žinote, tokios bylos nė vienam nėra lengvos“, – BNS sakė teisėjas Z. Pocius.

Klaipėdos apygardos teismas pranešė iš nuteistųjų konfiskavęs 10,515 mln. eurų vertės nusikalstamu būdu įgyto turto, taip pat priteisė solidariai atlyginti 2,3 mln. eurų žalą valstybei. Šioje byloje įmonėms „Naftos grupė“ ir „Artilona“ skirtos atitinkamai 1,3 mln. eurų ir beveik 113 tūkst. eurų baudos.

Iššvaistė įmonės turtą

Teismas nustatė, kad „Naftos grupės“ vadovai padarė daugiau kaip 20 mln. eurų žalos „Klaipėdos naftai“ ir iššvaistė daugiau kaip 600 tūkst. eurų šios įmonės lėšų.

Teismas nustatė, jog 2006–2010 metais vienintelis „Naftos grupės“ akcininkas A. Urbutis, pasinaudodamas uošvio A. Vaičiulio ryšiais su J. Aušra, sudarė valstybei nuostolingą sutartį, pagal kurią „Naftos grupė“ įgijo išskirtines sąlygas perkrauti vakuuminį gazolį per „Klaipėdos naftos“ terminalą.

Be to, J. Aušra nepagrįstai išrašė „Naftos grupei“ kreditinių sąskaitų už daugiau kaip 600 tūkst. eurų – „Klaipėdos nafta“, sumokėjusi šią sumą „Lietuvos geležinkeliams“ už vagonų prastovas, atsisakė ją išsireikalauti.

Be to, „Naftos grupės“ akcininkas A. Urbutis davė beveik 3,3 mln. ir beveik 176 tūkst. JAV dolerių (148,5 tūkst. eurų) kyšį „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriui R. Milvydui už „Naftos grupei“ palankius veiksmus, jai teikiamą konfidencialią informaciją, derinamus įmonės dokumentus.

Pinigų plovimo schema

Bylos duomenimis, Urbučiai suklastojo sutartis tarp „Naftos grupės“ ir dviejų Arturo Urbučio valdomų užsienio bendrovių, taip pat suklastojo darbų priėmimo-perdavimo aktus bei sąskaitas- faktūras, pagal kurias šios bendrovės neva teikė „Naftos grupei“ įvairias paslaugas.

Su bendrovėms už tariamas paslaugas buvo atsiskaityta, vėliau pinigai padedant „Naftos grupės“ tiekimo skyriaus vadovei S. Popovai, buvo išgryninami. Tokiu būdu buvo pasisavinta per 7,1 mln. eurų „Naftos grupės“ lėšų, nuslėptas tikrasis jos pelnas bei valstybei nesumokėta per 2,3 mln. eurų pelno mokesčio. Dalis nusikalstamu būdu gautų pinigų buvo legalizuota per Klaipėdos bendrovę „Artilona“.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, dokumentų suklastojimo, patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo 2010 metų rugpjūtį. Atliekant tyrimą, buvo suimti „Naftos grupės“ vadovai, tačiau jie vėliau už užstatą paleisti į laisvę.

Ketverius metus trukęs teisėsaugos tyrimas nustatė, jog 2005–2010 metais vienintelis „Naftos grupės“ akcininkas A. Urbutis, pasinaudodamas uošvio A. Vaičiulio ryšiais su J. Aušra, sudarė valstybei nuostolingą sutartį, pagal kurią „Naftos grupė“ įgijo išskirtines sąlygas perkrauti naftos produktus per „Klaipėdos naftos“ terminalą.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.