"Visos šios aplinkybės atskleidžia ir ypatingo viešojo intereso svarbą, todėl parenkant bylos teismingumą turi būti vengiama bet kokių prielaidų, leidžiančių abejoti teisminio nagrinėjimo suinteresuotumu ir šališkumu, o kartu sudaryti palankesnes sąlygas byloje dalyvauti ir bendrovės "Klaipėdos nafta" akcininko – Lietuvos Respublikos teisėms ir teisėtiems interesams atstovaujančios institucijos atstovams", – argumentavo G.Danėlius.

Abejonių dėl objektyvumo neturi

Nepaisant visų šių argumentų, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Aloyzas Kruopys atsisakė bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui. Taip byla atsidūrė Klaipėdos apygardos teisme.

A.Kruopys pats ilgus metus yra dirbęs Klaipėdos apygardos teisme. Matyt, jis nesuabejojo savo buvusių kolegų objektyvumu.

Turėtą nuomonę po poros metų pripažino pakeitęs ir G.Danėlius.

Viso proceso metu nejautėme jokio palankumo arba nepalankumo kuriai nors pusei.

"Proceso metu jokių abejonių dėl teismo nešališkumo nebuvo ir nėra. Didelė sėkmė yra ta, kad byla paskirta nagrinėti teisėjui Zigmui Pociui, kuris pasižymi labai puikiais organizaciniais įgūdžiais. Kitas dalykas, kad kaip teisėjas jis yra didelis autoritetas. Tai žinojau dirbdamas Klaipėdoje, tai žinau ir dabar. Vienoje pusėje buvo prokuroras, civilinis ieškovas, kurio atstovas esu aš, kitas civilinis ieškovas – Mokesčių inspekcija, kitoje pusėje – kaltinamieji fiziniai ir juridiniai asmenys bei jų advokatai. Viso proceso metu nejautėme jokio palankumo arba nepalankumo kuriai nors pusei. Teisėjo Z.Pociaus asmeninės savybės ir profesinė patirtis leido pelnyti tokį autoritetą. Net neturėjau minčių prašyti šį teisėją nusišalinti", – šių metų gruodį pripažino G.Danėlius.

Iš Šveicarijos – nauji duomenys

Bandydamas prognozuoti bylos baigtį advokatas kalbėjo apie neplanuotus pokyčius byloje.

Pasirodo, jau nagrinėjant 45 tomų apimties bylą, teismą pasiekė papildoma medžiaga iš Šveicarijos bankų apie pinigų srautų judėjimą teismą dominančiu metu. Taip byla pasipildė dar septyniais tomais.

Gavus šią medžiagą kaltinimą palaikiusi prokurorė paprašė pertraukos ir sugriežtino kaltinimus įtariamiesiems.

Taigi, kai kurie procedūriniai bylos aspektai, advokato G.Danėliaus manymu, gali kelti klausimų.

"Bylai būtų buvę geriau, kad tam tikri duomenys joje būtų buvę nuo pat pradžios. Taip gynybai būtų buvę mažiau argumentų. Teismas šiuos klausimus lyg ir išsprendė, bet jeigu sprendimas bus nepalankus teisiamiesiems, tai gali tapti papildomais argumentais būtent gynybai. Bet tai nėra nei teismo, nei valstybės kaltintojo bėda. Tiesiog ikiteisminis tyrimas užtruko, kažkuriuo metu buvo nuspręsta jį pabaigti, bet tada ne visi duomenys dar buvo surinkti, jie buvo pateikti papildomai", – tvirtino G.Danėlius.

"Tai – labai reikšmingi dokumentai, teismas negalėjo jų ignoruoti. Šie duomenys kaltintojui atskleidė, kokia yra galimos nusikalstamos veikos logika. Todėl jie yra esminiai ir labai svarbūs. Galima spėti, jog gynyba sakys, kad šiuos duomenis jie turėjo žinoti nuo pat pradžios, dėl to kaltinamieji turėjo būti apklausti dar tyrimo metu", – prognozavo advokatas.

Kadangi šioje byloje aiškėja vis įdomesnių faktų, iškyla duomenų apie galbūt nusikalstamos veikos modelius, finansines kai kurių konkrečių asmenų machinacijas, dienraštis tęs šia tema pradėtą tyrimą.