Artėjant rudens gėrybių pikui aplinkosaugininkai primena: žaliųjų atliekų nevalia mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Vaisiai, daržovės, augalų stiebai bei lapai, nugenėtos šakos, nupjauta žolė turi būti  rūšiuojami ir kompostuojami, bet jokiu būdu – ne lengva ranka metami į šiukšliadėžes kartu su kitomis atliekomis. Žaliųjų atliekų rūšiavimas yra visoje Europoje galiojanti nuostata,  paremta racionaliais skaičiavimais ir, žinoma, ekologinėmis priežastimis.    

„Išmesdami  žaliąsias atliekas į bendrus konteinerius žmonės sau ir aplinkiniams sukelia daugybę problemų: esant šiltam orui konteineryje augalinės atliekos greitai pūva, išskiria skysčius, kurie rūgsta, skleidžia nemalonius kvapus, ir, priedo, užteršia perdirbimui tinkamas antrines žaliavas“, - pasakojo ekologė Ramunė Šličienė.

Pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) specialistės, žaliosios atliekos sudaro apie pusę visų komunalinių atliekų. O kaimiškose gyvenvietėse ši proporcija dar didesnė. Tad gyventojai turėtų pasirūpinti tinkamu jų rūšiavimu.

„Pati geriausia išeitis – kompostuoti šias atliekas specialiame konteineryje kieme. Gyvenantys nuosavuose namuose dažniausiai tam turi sąlygas, nes kompostavimo konteineriai yra grakštaus dizaino, o teisingai kompostuojant nebūna jokių kvapų“, - aiškino ekologė. 

Neturintiems galimybės kompostuoti sodininkams ir individualių namų gyventojams didesniais žaliųjų atliekų kiekiais siūloma atsikratyti atvežant juos į  specialią žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę Glaudėnuose, Kaukėnų g. 21, šalia senojo Kalotės sąvartyno (darbo laikas: I-V 8-16 val., tel. (8 633) 25 887; (8 46) 44 11 25). Nors ji yra atokiau nuo miesto, čia Klaipėdos  miesto gyventojai gali nemokamai atiduoti neribotus kiekius žolės, šakų, obuolių ar kitokių derliaus likučių.

„Kartais iš vieno kito žmogaus sulaukiame piktokų komentarų, kodėl jie turi rūšiuoti, vežti savo atliekas į aikšteles, jei moka mokesčius už atliekų tvarkymą. Tačiau mūsų sistema sukurta sekant pažangiausių Europos valstybių patirtimi ir, žiūrint civilizuoto europiečio akimis, čia nėra nieko keisto: žmonės patys turi atlikti dalį atliekų tvarkymo – teisingai išrūšiuoti atliekas jų susiadymo vietose ar pristatyti jas į specialias surinkimo vietas. Rūšiavimas yra taupymo forma - kuo daugiau išrūšiuosime, tuo mažiau teks mokėti už atliekų sutvarkymo paslaugas“, - reziumavo Ramunė Šličienė.