Tiltas kilo sklandžiai

Unikalus Lietuvos jūrų muziejaus renginys, tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“, šventės svečiams pristato jūrinę Lietuvos kultūrą ir tradicijas.

Jei stebintiems nuo kranto istorinių laivų flotilę, kilo tik pasigėrėjimo jausmas, tai prižiūrintiems Pilies tiltą būta rimto nerimo.

Pilies tiltą buvo nurodyta pakelti 19 val. 55 min. Tilto mechanizmus prižiūrinčios įmonės „Gatas“ atstovas Šarūnas Ambrozaitis tikino, jog šiam procesui tilto pakėlimo mechanizmas įjungiamas gerokai prieš jam pakylant.

„Beveik prieš pusvalandį reikia įjungti mechanizmus, kad pasiruoštų hidraulinės sistemos. Mes tam ruošėmės, visi defektai ištaisyti. Pirmą kartą kėlėme tiltą gerokai anksčiau, defektų taisymui buvome pasilikę dvi savaites. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dar kartą pakėlėme, viskas vyko sklandžiai“, – pasakojo Š.Ambrozaitis.

Tiltui pakelti skiriamos 7–8 minutės, nors laiko trukmė priklauso nuo oro temperatūros, vėjo.

„Aš atvykstu bent dviem valandom anksčiau. Ekstra atveju, pakelti tiltą galime per pusvalandį. Sistemai reikia sušilti“, – tikino įmonės atstovas.

Paminės kapitoną

Lietuvos jūrų muziejaus organizuota „Dangės flotilė“ yra skirta kurėno „SüD 1“ kapitonui, Lietuvos jūrų muziejaus istorikui Romaldui Adomavičiui pagerbti ir atminti.

Liepos 2 dieną kurėnas pateko į audrą Kuršių mariose. R. Adomavičius, apvirtus kurėnui, nuskendo.

Šiemet Jūrų muziejus pristato penkiolika senųjų laivų, kurie puošti apeiginiais žolynais. Skirti plaukioti Kuršių marioms plokščiadugniai laivai plaukia tik burių ir irklų pagalba.

Krikštys laivą

Šiemet lankytojai galės stebėti į tradicinių ir istorinių laivų gretas įsiliejusio naujo laivo – vytinės „Jūratė“ krikštą. Džiaugsmingos šventės būdavo rengiamos pažymint naujo laivo statybos pabaigtuves. Šiuo nauju laivu iš Šilutės uosto planuojama plaukioti į Nidą, po Miniją.

Ta proga į laivo galą mesdavo svogūną, kad būtų laiminga žūklė. Naują laivą žvejai smilkydavo, kad turėtų laimę žvejybos metu. Ant valties pirmagalio šone savininkas įrašydavo savo vardą, puošdavo vainikais, kaišydavo šermukšnių šakelėmis, nes tikėta, kad šermukšnis apsaugo nuo blogio, valgydavo žalias druska ir svogūnais pagardintas žuvis. Vėliau iš pietinių regionų atėjo paprotys į naujai pastatyto laivo bortą daužyti šampano ar vyno butelį. Tai turėdavo atlikti žvejo pati ar visų gerbiama moteris.