Uosto "šefas" nesikeis

Šiuo metu jau yra visiškai pasirengta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija būtų pertvarkyta į akcinę bendrovę. Bereikia tik Vyriausybės pritarimo. Tokio pritarimo dokumentai jau paruošti. Siekiama, kad Uosto direkcija nuo 2023 m. pradžios taptų komercine bendrove.

Turto vertintojai yra nustatę, kad Uosto direkcijos turto vertė yra 498 mln. 15 tūkst. 45 eurai. Šis turtas bus padalintas į akcijas, kurių kiekvienos vertė po 1 eurą. Visos šios akcijos atiteks valstybei. Jas valdys Susisiekimo ministerija.

Atrodytų, kad niekas pernelyg ir nesikeičia, nes Susisiekimo ministerija kaip "šefavo" Uosto direkciją, taip ir toliau ją valdys.

Iš tiesų tai pokyčių bus. Po Uosto direkcijos akcionavimo bus renkama nauja, vadinamoji nepriklausoma valdyba. Tokios valdybos yra sulaukusios kritikos Seime, nes dažnai jos tampa tiek nepriklausomos, kad valstybės įtaka jos turto valdymui susitraukia iki minimumo.

Akcionavimas, naujos valdybos suformavimas, kiti pokyčiai gali būti ir akstinas sustatyti į postus "savus" žmones. Todėl nėra jokios garantijos, kad po Uosto direkcijos akcionavimo nebus jos valdymo pokyčių.

Esminis klausimas – kiek uosto pinigų liks Klaipėdoje privažiavimo keliams į uostą gerinti.

Prasti privažiavimo keliai

Kitas niuansas gali būti ir tai, kad uostas, jį valdanti Uosto direkcija dar labiau nutols nuo Klaipėdos ir klaipėdiečių.

Komercializavus šią įmonę pagrindinis siekis bus, kad ji iš uosto veiklos kuo daugiau pinigų pervestų į valstybės biudžetą. Kur tie pinigai dingsta pakliuvę į valstybės biudžetą, niekas nežino, netgi Seimo nariai, kuriems dalis valstybės pinigų pagal jų pasisakymus yra tarsi tabu.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akcionavimas klaipėdiečius jau nuvylė. Buvo tikimasi, kad bent dalis akcijų teks Klaipėdos miestui. To neįvyko, nes, žvelgiant iš Vilniaus, Klaipėdos reikalai nėra tokie jau ir svarbūs.

Yra ir kitas klausimas – kiek uosto pinigų liks Klaipėdoje kaip privažiavimo kelių į uostą gerinimo lėšos. Klaipėdoje jau yra neįtikėtinai prastos į uostą vedančios gatvės, kaip dalis Šilutės plento nuo Smiltelės gatvės iki Jūrininkų prospekto, kur daugiausia į uostą ar iš jo rieda sunkusis automobilių transportas.

Daug metų planuojama, projektuojama, bet visiškai nesprendžiama Klaipėdos pietinio išvažiavimo iš uosto problema. Prasta ir dar su keistu 50 km per valandą greičio apribojimu yra su uosto veikla iš dalies susijusi ir Klaipėdos– Šilutės kelio atkarpa nuo Jakų žiedo iki Šernų viaduko.

Vietomis jau išdaužytas kelias turėtų būti tvarkomas ir prie Klaipėdos transporto kontrolės postų, pro kuriuos važiuoja su uosto veikla ypač susijęs sunkusis transportas.

Kokią naudą duos?

Panašu, kad Klaipėdoje nėra didelio entuziazmo, kad valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija būtų komercializuota ir taptų akcine bendrove. Nėra ir aiškaus atsakymo, kokią naudą tai duotų.

Lietuvos konkurencijos taryba net iškėlė klausimą, ar valstybės įmonės akcionavimas atitinka rinkos sąlygas. Jūrų uosto valdymo srityje jokios rinkos ar konkurencijos sąlygų kaip ir nėra. Klaipėdos uosto valdymo srityje Uosto direkcija yra vienintelė ir be jokios konkurencijos.

Nėra jokių kriterijų, kad tapusi akcine bendrove Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija priims daugiau laivų ar surinks daugiau rinkliavų. Panašu, kad čia ypatingos įtakos neturi ir net pastarųjų metų gausios investicijos į uostą.

Galima prisiminti, kad nuo 2018 m., kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos buvo beveik 64 mln. eurų, jos šoktelėjo nežymiai iki 66 mln. eurų tiek 2020, tiek 2021 m. Tuo pat metu per 2016–2021 m. laikotarpį kasmet investicijoms panaudota maždaug po 40 mln. eurų.

Šiuo metu prieš 4–5 metus tvarkytos kai kurios krantinės stovi tuščios ir bent šiuo momentu neneša uostui jokios naudos.