Pelnosi norvegai

Per valstybės kontroliuojamai įmonei "Klaipėdos nafta" priklausantį Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą importuojamos dujos šiandien nėra ta pagrindinė žaliava, kuri, kaip anksčiau, leistų apsirūpinti pigia elektra ir šiluma.

Dujų kaina šiandien yra ganėtinai didelė, nes pagrindinė jos dedamoji – išsinuomoto dujas gabenančio laivo "Independece" nuomos ir aptarnavimo kaštai, sudarantys beveik ketvirtadalį galutinės gamtinių dujų kainos.

Tad pagrindinis dujų vartotojas šiandien yra Jonavos trąšų gamintoja "Achema", antra pagal apimtį – smulkiesiems vartotojams gamtines dujas tiekianti valstybei priklausanti įmonė "Lietuvos energijos tiekimas".

Praėjusiais metais per SGD terminalą ir vamzdynu į Lietuvą buvo importuota 23,7 gigavatvalandės (GWh) dujų, net 63 proc. šio kiekio teko "Achemai". Buitiniai vartotojai pastaruoju metu suvartoja vis mažiau gamtinių dujų, taigi gali mažėti ir jų importas.

"Klaipėdos nafta" norvegų kompanijai už laivo išperkamąją nuomą dešimt metų kasdien moka maždaug po 116 tūkst. eurų. Per dešimtmetį tai sudarys apie 520 mln. eurų. Į šią sumą įskaičiuojama priežiūros, reikalingų detalių tiekimo, operavimo, laivo įgulos darbo kaina.

Praėjus dešimties metų laikotarpiui, "Klaipėdos nafta" turės teisę išpirkti laivą. Nors oficialiai neskelbiama, už kiek norvegai pirko Pietų Korėjoje naujai pastatytą laivą, manoma, kad jo kaina turėjo būti maždaug 220 mln. eurų.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas leido Vyriausybei laivą išpirkti pasibaigus nuomos sutarčiai. Skaičiuojama, jei taip atsitiks, SGD terminalo veiklos sąnaudos mažės nuo 66 mln. eurų iki 43 mln. eurų per metus.

Akmuo po kaklu

Gamtinių dujų vartotojai, nepriklausomai nuo to, vartoja dujas per SGD terminalą ar ne, moka vadinamąją saugumo dedamąją. Praėjusiais metais jos buvo surinkta maždaug 87 mln. eurų, iš kurių "Achema" sumokėjo virš 20 mln. eurų.

Mokestis už SGD terminalą prilygsta visam metiniam "Achemos" darbuotojų darbo užmokesčio fondui. Prognozuojama, kad šiemet šis mokestis įmonei gali padidėti iki apie 23,5 mln. eurų. Nuo 2013 m. iki šios dienos "Achema" yra iš viso sumokėjusi virš 100 mln. eurų SGD mokesčio. Įmonei faktiškai tai – akmuo po kaklu.

Mes įsivardiję, jog terminalas yra nacionalinio saugumo projektas, bet jo kaštai tenka kelioms įmonėms. Tai nėra teisinga.

Beje, prieš pasirašant sutartį su norvegais, jau buvo aišku, kad SGD terminalo projektas bus finansiškai neatsiperkantis.

"Klaipėdos nafta" už 13 mln. eurų pasamdė ispanus konsultantus, tyrusius terminalo koncepciją. Jie nurodė, kad milijonines terminalo išlaidas geriausia socializuoti, nes valstybė nepajėgi biudžete rasti tokių pinigų. Socializuoti – tai reiškia, kad dalį terminalo statybos išlaidų, taigi ir laivo įsigijimo kainą, teks iš anksto padengti dujų vartotojams.

"Terminalas yra projektas, kuris buvo pradėtas dėl geopolitinių ilgalaikio dujų tiekimo saugumo priežasčių. Todėl kyla logiškas klausimas, ar už tai turi sumokėti tik dujų pirkėjai. Jei tai yra nacionalinio saugumo projektas, ar tikrai jis turi būti finansuojamas vien tik dujų vartotojų, o ne iš nacionalinio biudžeto lėšų? Kadangi šis klausimas daug metų nėra diskutuojamas, akivaizdu, kad neproporcingai didelė našta tenka atskiriems rinkos dalyviams, ypač didžiausiems dujų vartotojams, pavyzdžiui, "Achemai". Turėtų būti sprendžiama, kaip šią naštą sumažinti", – dienraščiui sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės pareigas laikinai einanti Edita Maslauskaitė.

Tiesa, daugiau kaip prieš metus energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas buvo davęs pažadą "Achemai" beveik dvigubai sumažinti SGD terminalo mokestį nuo šių metų liepos 1 d. Dabar šis pažadas atidedamas iki šių metų gruodžio.