Perdavė apleistą turtą

Jau 14 metų Klaipėdos uosto ir miesto santykius temdo neįgyvendintas Uosto direkcijos pažadas vietoje gauto žemės sklypo miestui pastatyti valčių ir pramoginių laivų prieplauką.

Viskas prasidėjo 2005 m. balandžio 21 d., kai Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą dėl  turto perdavimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Jai buvo nuspręsta Perkėlos gatvėje perduoti 1991 m. statytą 3493 kv. m krantinę ir 700 m ilgio pirsą. To turto balansinė vertė buvo 224 635 litai, likutinė – apie 130 tūkst. litų.

Tai buvo senoji pradėta statyti, bet nebaigta valčių prieplauka Smeltės pusiasalyje.

Nors perduotas turtas iš esmės buvo menkavertis, tačiau strateginė jo vieta turėjo vertę.

Turto perdavimas buvo patvirtintas susitarimu dėl užteršto grunto aikštelės įrengimo ir naujos valčių prieplaukos statybos. Jį pasirašė tuometinis Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius ir Uosto direkcijai vadovavęs Sigitas Dobilinskas.

Uosto direkcijai šio objekto reikėjo tam, kad jame galėtų įrengti užteršto grunto sandėliavimo aikštelę. Klaipėdos miestas šį objektą laikė apleistą. Dar tarybiniais laikais pradėta statyti valčių prieplauka buvo įšaldyta, prie krantinių statytas pastatas griuvo.

Sprendimas kažką daryti buvo logiškas. Juo labiau, kad Uosto direkcija buvo įsipareigojusi iki 2006 m. gegužės 1 d. parengti naujos valčių prieplaukos statybos dokumentus. Naują prieplauką ji turėjo pastatyti per trejus metus.

Nuo pradžių – tik pažadai

Pastatyta prieplauka turėjo būti perduota Klaipėdos miestui. Dar nepradėjus statyti prieplaukos vyko ne vienas posėdis, svarstymas, kas joje turėtų būti.

Prie maždaug 400 vietų pramoginių laivų prieplaukos buvo svarstoma įrengti ir Vaikų buriavimo mokyklą su baze.  

2005-2009-ieji Klaipėdos uoste įsiminė kaip labiausiai išpūstų statybos darbų kainų metai. Uosto objektų rekonstrukcijos ar naujų krantinių statybos sąrašas buvo ilgas, o pinigų trūko.

Nepaisant to, tuometinis Uosto direkcijos vadovas S.Dobilinskas žadėjo, kad valčių prieplaukos statyba prasidės 2007 m. ir jau 2008 m. ją bus galima naudoti.

Vėliau keitėsi požiūris į krantinės ir pirso, gauto iš savivaldybės, naudojimą. Užteršto grunto aikštelę jau planuota statyti Dumpiuose, o senojoje valčių prieplaukoje įrengti Nemunu baržomis plukdomų žvyro, skaldos ir smėlio terminalą. Nei viena, nei kita taip ir nebuvo įgyvendinta.

Kritikavo buvusius veiksmus

Arčiausiai prie valčių prieplaukos su vaikų buriavimo mokykla buvo priartėta 2011 m., kai Uosto direkcijai vadovavo Eugenijus Gentvilas.

2011 m. rugsėjį netgi buvo pasirašyta 38,4 mln. litų (11,12 mln. eurų) sutartis su Vokietijos kompanija „Strabag“. Bet tų pačių metų gruodžio 22 d. ji nutraukta. E.Gentvilas tuomet aiškino, kad Seimas priėmė įstatymo pataisą, kuria įpareigojo Uosto direkciją pusę pelno pervesti į valstybės biudžetą. Nutraukus sutartį „Strabag“ ėmė kelti pretenzijas, nes valčių prieplaukos statybai jau buvo nusipirkusi medžiagas. 

Naujuoju Uosto direkcijos vadovu 2014 m. tapęs Arvydas Vaitkus tokiais savo pirmtako veiksmais stebėjosi. Tačiau ir jis valčių prieplaukos statybų nepradėjo. Aiškino, kad niekam tikęs buvęs projektas. Neva, nuo Kuršių marių molais neatitvertoje valčių prieplaukoje kasmet kauptųsi sąnašos, dumblui valyti kiekvienais metais reikėtų maždaug po 500 tūkst. eurų. Naują prieplauką pažadėta įrengti kartu su planuojamais statyti uosto pietiniais vartais, kurių tikslas yra uždaryti Kuršių marių protaką tarp Kiaulės Nugaros ir Smeltės pusiasalio. Šių vartų įrengimas prasidėtų tik patvirtinus Klaipėdos uosto bendrąjį planą. Šiuo metu tebevyksta šio plano derinimo procedūra.

Nėra atsakymų į klausimus

Kuo toliau, tuo labiau Mažųjų laivų ir valčių prieplaukos statyba kelia nerimą klaipėdiečiams. Uosto direkcija pažado neatsisakė, bet tarsi jį ir vilkino, kaskart surasdama logiškų paaiškinimų, kodėl statyba stringa.

Šiandien nėra jokio apibrėžto termino, kada ir kaip turėtų prasidėti šios prieplaukos statyba. Nėra ir jokių projektinių dokumentų, kaip galėtų vykti statyba pasikeitusiomis sąlygomis. Ir iš viso, ar ji galės vykti, nes pasigirsta aplinkos mylėtojų raginimų neuždaryti minėtos Kuršių marių protakos.

Paskutiniuoju metu neaiškumų kilo ir dėl žemės sklypo šalia Kairių gatvės. Savivaldybė norėtų, kad jai atitektų visas žemės sklypas pagal Kairių gatvę nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo iki Kuršių marių. Uosto direkcija norėtų, kad dalis žemės sklypo už Kairių gatvės prie Karaliaus Vilhelmo kanalo kliūtų uosto plėtrai.

Kol kas niekas negali atsakyti, kaip bus išspręstas šis ginčas. Kaip ir negali atsakyti, ar į kokius nors patvirtintus uosto plėtojimo ar statybos planus yra įtraukta Mažųjų pramoginių laivų prieplaukos statyba.

Ar ne laikas po rinkimų susidėliojus naujai Klaipėdos miesto vadovybei pradėti imtis ryžtingų veiksmų, kad Mažųjų pramoginių laivų prieplaukos statybos reikalai realiai pajudėtų? Arba kad bent būtų pradėti kaupti pinigai tokios prieplaukos statybai. Praeis 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpis ir Klaipėdos mažųjų pramoginių laivų prieplauka „liks ant ledo“, panašiai kaip  kad nutiko su Šventosios uostu.