Policijai nebūdinga funkcija

Iki šiol per Klaipėdos uostą dažnai keliaudavo didelių gabaritų kroviniai. Ypač dideli bent jau iš Klaipėdos išvykdavo naktį. Mažesni keliaudavo ir dieną, bet siekiant išvengti piko valandų.

Būdavo įprasta, kad didelių gabaritų krovinius lydi policijos automobiliai – priekyje ir gale su švyturėliais, kartais ir garso signalais, kad kiti vairuotojai praleistų ypatingus krovinius.

Buvo tik laiko klausimas, kada Lietuvoje, kur nuolat skundžiamasi, kad trūksta policininkų, bus nutraukta jiems tarsi ir nebūdinga funkcija – krovinių palyda.

Kaip tik praėjusią savaitę Seime svarstyta tvarka dėl ypatingų krovinių gabenimo palydos. Manoma, kad krovinių palyda su policijos ekipažais yra sovietinių laikų atgyvena, kai be policijos nebuvo jokių kitokių kelių specialiųjų tarnybų.

Manoma, kad ypatingų krovinių palydos funkciją keliuose galėtų atlikti ir privačios kompanijos su specialiais automobiliais. Panašiai yra daugelyje Europos šalių.

Lenkijoje yra ir tokia praktika, kad ypatingus krovinius jos keliais lydi kelių inspekcijos arba sunkvežimių eismą kontroliuojančios tarnybos.

Nuostata: kariuomenės kolonas keliuose dažniausiai lydi karo policija. / V. Matučio nuotr.

Prašė „išlaisvinti“ policininkus

Prašymą, kad Lietuvoje reikia nutraukti arba bent jau mažinti specialiąsias policijos palydas keliuose, iškėlė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Jos teigimu, būtina atlaisvinti policijos pajėgas nuo perteklinių funkcijų lydėti didelių gabaritų transporto priemones policijos automobiliais.

Suskaičiuota, kad 2023 metais policijos pareigūnai lydėjo 538 transporto priemones. Įprasta, kad palydoje dalyvauja du policijos automobiliai su švyturėliais – priekyje ir gale. Suskaičiuota, kad policija įvairiose krovinių palydose sugaišo per tris tūkstančius tris šimtus valandų. Į procesą per visą Lietuvą 2023 metais buvo įtraukti 827 pareigūnai.

A. Bilotaitė akcentavo, kad policijos palyda sukelia nepatogumų ir verslui. Dėl kiekvieno didesnio krovinio jie privalo pranešti policijai, laukti, kol ši suras galimybę skirti transporto priemones, kurių trūksta ir pačiai policijai.

Ypatingų krovinių palydą keliuose galėtų atlikti privačios kompanijos su specialiais automobiliais, o ne policija.

Siūloma, kad nuo 2025 metų sausio 1 d. didelių gabaritų transporto priemonėms lydėti, kai jų plotis yra iki 4 metrų, o ilgis iki 24 metrų, derinti su policija nebereikėtų. Krovinį galėtų lydėti specialios paskirties automobiliai su oranžiniais švyturėliais. Tai yra nebereikės policijos automobilių palydos.

Kai krovinys platesnis nei 4 metrai ir ilgesnis nei 30 metrų, apie jo gabenimo maršrutą bus privaloma pranešti policijai, kuri ir spręs, ji ar specialusis palydos transportas lydės tokį krovinį.

Jūrų uosto kroviniai

Bene didžiausia dalis didelių gabaritų krovinių į įvairias Lietuvos vietas yra gabenama iš Klaipėdos uosto. Tai yra ir suprantama, nes didelių konstrukcijų specialius įrenginius iš Vakarų Europos šalių, kartais iš Kinijos lengviau atgabenti laivais.

Pagrindiniai tokių krovinių srautai keliauja per Malkų įlankos bendrovių terminalus. Bet yra buvę atvejų, kai kroviniai būdavo iškraunami ir šiaurinėje uosto dalyje. Iš nestandartinių didelių gabaritų krovinių per uostą dažniausiai gabenamos vėjo jėgainės – jų sparnai ar pagrindinė laikančioji konstrukcijos dalis.

Per Klaipėdos uostą yra buvę gabenti ir ypač didelio svorio ir gabaritų gamyklų technologiniai įrenginiai. Įsiminė į „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklą prie Mažeikių gabentas per du su puse tūkstančių tonų svėręs 6,5 metrų pločio, 10 metrų aukščio ir per 100 metrų ilgio naftos produktų gamybos įrenginys.

Veikiausiai tiek dabar, tiek ir ateityje tokių ypatingų krovinių palyda neapsieis be policijos ekipažų, nes kas geriau nei jie galės sustabdyti kitas transporto priemones, kad būtų praleistas ypatingas krovinys.

Vis dažniau Lietuvoje galima pamatyti ir kitą vaizdą, kai tiek iš Klaipėdos uosto, tiek į jį važiuoja karinės technikos kolonos su palyda. Tokias kolonas dažniausiai lydi specialūs karo policijos automobiliai su švyturėliais.