- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Iš kairės į dešinę: Uršulė Padagienė, Laurynas Urbikas, Mindaugas Linas Strakšys, Valentinas Kulevičius ir Olga Žalienė.
-
Pirmosios Profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatai linki Lietuvai atsigręžti į jūrą
-
Pirmosios Profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatai linki Lietuvai atsigręžti į jūrą
-
Pirmosios Profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatai linki Lietuvai atsigręžti į jūrą
-
Pirmosios Profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatai linki Lietuvai atsigręžti į jūrą
-
Pirmosios Profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatai linki Lietuvai atsigręžti į jūrą
Rugsėjo 11-ąją, prof. Kazio Pakšto mirties metinių dieną, Lietuvos jūrų muziejaus įsteigta jo vardo premija buvo įteikta dviem jos nominantams.
Premijai šiemet buvo pateikti šeši darbai – keturi magistro baigiamieji darbai ir dvi mokslinės publikacijos. Juos teikė tiek patys tyrėjai, tiek jų akademinės institucijos, darbai buvo parengti Klaipėdos, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose.
Pirmosios Profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatais buvo pripažinti du jaunieji mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Agnė Gintalaitė už magistro baigiamąjį darbą „Tarp globalių tendencijų ir kultūrinio specifiškumo: Fuerteventūros lietuvių gyvenimo būdo migrantų tapatybė“ ir Klaipėdos universiteto doktorantas Valentinas Kulevičius už straipsnį „(Be)ieškant alternatyvų vokiečių dominavimui: jūrinės praeities konstravimas latvių ir lietuvių nacionalinėse istoriografijose“, publikuotą leidinyje „Journal of the Institute of Latvian History“.
A. Mažūno nuotr.
Kaip pabrėžė vertinimo komisijos pirmininkas prof. dr. Vasilijus Safronovas, nutarta premijuoti du, o ne vieną darbą, nes po komisijos narių balsavimo jų reitingas buvo beveik vienodas – skyrėsi nepilna dešimtąja dalimi. Komisijos nuomone, šie darbai geriausiai atliepė premijos nuostatose įvardytą pagrindinį temos kriterijų – atskleisti Lietuvos visuomenės santykį su jūra.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. A. Mažūno nuotr.
Vytauto Didžiojo universitete parengtas A. Gintalaitės darbas mums primena po Karolio Kaupinio filmo „Nova Lituania“ plačiai aktualizuotą Kazio Pakšto pasitraukimo į nutolusią nuo Lietuvos jūrinę salą ir naujo gyvenimo joje idėją, – sakė profesorius. – Šis darbas nagrinėja lietuvių migrantų gyvenimo būdą ir tapatybę kitoje egzotiškoje vietoje prie Afrikos krantų – Ispanijos Kanaruose. Turėdami galvoje, kad tai magistro baigiamasis darbas, labai pozityviai įvertinome autorės užmojį, specifinės bendruomenės pasirinkimą ir darbo mokslinę kokybę.
A. Mažūno nuotr.
Kalbėdamas apie kitą premijos laureatą, profesorius pažymėjo, kad Latvijos istorijos instituto žurnale anglų kalba publikuotas V. Kulevičiaus mokslinis straipsnis, parengtas Klaipėdos universitete, įdomus tuo, kad bene taikliausiai iš visų pateiktų kalba apie vieną pagrindinių Kazio Pakšto darbų ir jo veiklos gijų – jūrinę vaizduotę ir jos puoselėjimą. Šis straipsnis lygina lietuvių ir latvių XIX a. antrosios pusės–XX a. pirmosios pusės istoriografijas, analizuoja istorikų vienų iš kitų pasiskolintus, perkurtus ir adaptuotus tautų jūrinės praeities motyvus, aiškinasi, kiek supratimas apie jų genezę ir kilmę koreguoja mūsų dabartinį įsivaizdavimą apie lietuvių ir latvių santykį su jūra.
Nors premiją teko skaidyti, tačiau prof. dr. V. Safronovas įsitikinęs, kad tuo ji šiemet pasiekė tikslą dvigubai, išskirdama ne vieną, bet kelias temas, susijusias su Kazio Pakšto idėjiniu palikimu.
A. Mažūno nuotr.
Pirmosios profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatė A. Gintalaitė pasakojo, kodėl ji ėmėsi šios temos: „Aš atsiradau vienoje saloje netoli Afrikos, lietuvių bendruomenėje. Man pasidarė labai įdomu, kodėl žmonės kuria savo namus kažkur taip toli. Todėl nusprendžiau tai patyrinėti ir suprasti, kaip tai siejasi su jų tapatybės savikūra. Supratau, kad viso šito reiškinio pagrindinis veikėjas yra jūra. Palinkėčiau Lietuvai atkreipti dėmesį, kiek lietuviams yra svarbi jūra. Mes turime be galo daug dėmesio skirti jūros sveikatai, ekologinėms problemoms. Turime pamatyti, kiek ji yra svarbi lietuviui“.
Kitas premijos laureatas – V. Kulevičius – sakė, kad Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, linki vertinti tai, kas jau yra pasiekta, ir sėkmingai realizuoti potencialą, kurio turime tikrai daug.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teikia premijos laureato diplomą Vytautui Kulevičiui. A. Mažūno nuotr.
Premijai taip pat buvo pateikti trijų universitetų magistrantų baigiamieji darbai: Lauryno Urbiko iš Klaipėdos universiteto magistro baigiamasis darbas „Vandens turizmo plėtros geografija Kuršių marių pakrančių regione: nuo retrospektyvos iki strateginio planavimo“, Mindaugo Lino Strakšio iš Vilniaus universiteto – „Lietuvos politinis laukas centras-periferija aspektu (prezidento rinkimų pavyzdžiu)“ ir Uršulės Padagienės iš Vytauto Didžiojo universiteto – „Jūrininkų subkultūra Klaipėdoje XX a. 7–9 dešimt.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos rajone atšaukta ekstremali situacija dėl potvynio
Kretingos rajono Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ketvirtadienį atšaukė penkiose seniūnijose prieš savaitę dėl potvynio paskelbtą ekstremalią situaciją. ...
-
Uostamiestyje – kelio remonto darbai: bus tam tikrų eismo ribojimų
Nors žiemą kelio remonto darbai uostamiestyje neplanuojami, vis dėlto kai kur šį mėnesį jie vyksta. Bus ir tam tikrų eismo ribojimų. Taip pat, esant būtinybei, tvarkomos avarinės būklės duobės, apie kurias praneša klaipėdiečiai. ...
-
Klaipėdoje išaugo sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis
Klaipėdoje sumažėjo sergamumo gripu ir COVID-19 rodikliai, bet išaugo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Nors epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas, sveikatos specialistai ragina laikytis higienos taisykli...
-
Pėsčiųjų perėja prie Žvejų rūmų – nesaugi
Į Žvejų rūmuose vykstančius renginius klaipėdiečiai atvyksta ir automobiliais, tačiau važiuodami į stovėjimo aikštelę jie neretai įsuka per pėsčiųjų perėją. Šiuo metu jau planuojami pokyčiai pagrindinėse uostamiesčio gatvės...
-
Sausio 13-ajai – teatralizuota inscenizacija
Artėjančio sekmadienio vakarą, minint Sausio 13-osios įvykius, Klaipėdoje bus siekiama atkurti to meto atmosferą neįprastu renginiu – teatralizuota inscenizacija „Sausio liepsnų užgrūdinti“. ...
-
Uostamiestyje nuvirtusių medžių – apstu
Praūžus audringam vėjui, uostamiestyje – nemažai nuvirtusių medžių, nulaužtų didelių šakų. Jų daugiau pastebima parkuose ir skveruose. ...
-
Krepšyje – šiurpūs radiniai8
Dviračių, telefonų, automobilių raktelių, žiedų, įrankių, vaikų vežimėlių ir daug kitų dalykų galima rasti uostamiesčio policijos rastų daiktų skyriuje. Tačiau vienas pastarųjų radinių – labai jau neįprastas. ...
-
Bendrovė „Tilsta“ rekonstruos Klaipėdos uosto krantines
Klaipėdoje, šalia žiemos uosto krantinių ketinant statyti naują kruizinių laivų terminalą, uosto krantines už 43,9 mln. eurų (su PVM) rekonstruos konkursą laimėjusi statybos bendrovė „Tilsta“. ...
-
Klaipėdos policijai vadovaus Gintautas Pocevičius
Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininku paskirtas Gintautas Pocevičius, jis naujas pareigas pradės eiti nuo pirmadienio. ...
-
Kariuomenė Klaipėdos reikalauja atlaisvinti Atgimimo aikštę, darbų planas – vasarį
Planuojant išminuoti uostamiesčio Atgimimo aikštę, kur pradėjus rekonstrukciją rasta dešimtys sprogmenų, kariuomenė Klaipėdos savivaldybės reikalauja atlaisvinti teritoriją, trečiadienį skelbia LRT naujienų portalas. ...