Kino studijos – nė kvapo

Vienas labiausiai stebinančių stotelių pavadinimų – Kino studija šiaurinėje miesto dalyje. Nieko panašaus į kino studiją dabar šioje vietoje nėra, čia galima pamatyti tik naujus, Kopenhagą primenančius gyvenamuosius namus.

Šioje vietoje tikrai 1987 m. buvo pastatytas Lietuvos kino studijos Klaipėdos filialas. Jame, be kitų, buvo kuriami ir kariniai mokomieji filmukai, buvo įrengta civilinės saugos slėptuvė, elektros skydinė ir inžineriniai statiniai.

Lietuvai tapus nepriklausoma, galingi pastatai nyko, ne kartą degė, o galiausiai 2021 m. buvo nugriauti. Iš šios vietos sąsajų su kinu liko tik naujų namų kvartalo pavadinimas Klaipėdos Holivudas.

Baseinas seniai išdžiūvo

Labai panaši situacija yra su Baseino stotelės pavadinimu. Autobusai sustoja priešais Vitės progimnazijos pastatą.

Stotelės pavadinimas byloja apie tai, kad kažkur šioje vietoje žmonės turėtų rasti baseiną, bet tai nėra tiesa.

Baseinas šalia mokyklos tikrai yra buvęs, jis buvo pastatytas 1976 m. ir gavo „Dinamo“ pavadinimą. Pradžioje jis priklausė tokiu pačiu pavadinimu besivadinusiai sporto draugijai.

Jame treniruodavosi Vidaus ministerijos atstovai, policijos mokyklos auklėtiniai, vykdavo plaukimo pamokos, buvo įsikūręs nardymo klubas. Klaipėdiečiai galėjo jame pasiplaukioti sumokėję 10 litų.

Metamorfozės: netoli Treko stotelės nebėra velodromo, kuriame sportininkai gali varžytis, mindami specialios konstrukcijos treko dviračius. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Paskutinį kartą šiame baseine vandens buvo prieš gerą dešimtmetį.

Jau senokai visas statinys yra Klaipėdos valstybinės kolegijos priklausinys. Kolegijos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Nerijus Piaulokas patvirtino, kad baseinas nebeveikia jau labai seniai. Stotelės pavadinimas primena sustojusį laikrodį, rodantį neteisingą laiką.

Treke žaidžia tenisą

Labai panašią istoriją būtų galima papasakoti apie Treko stotelę.

Sporto bazių valdymo centro vadovas Marius Junokas paaiškino, kad buvęs dviračių treko kompleksas veikia, bet pats trekas, kuriuo turėtų riedėti dviračiai, jau seniai ne.

Visas šis statinys dabar oficialiai vadinamas Sporto bazių valdymo centro baze.

Pasak centro vadovo, treko takais dviračiai nerieda 15 metų.

„Kai trekas buvo statomas pagal sovietinius standartus, jo išmatavimai neatitiko europinių. Todėl Lietuvai tapus laisva valstybe, tokiame standartų neatitinkančiame treke negalėjo vykti varžybos. Kadangi nevyko varžybos, į šio objekto remontą nebuvo investuojama, ir jis nebeveikia. Mes tik neoficialiai, iš įpročio jį vis dar vadiname dviračių treku. Pats takas, skirtas dviračių sportui, yra sutrūkinėjęs, jo atnaujinti neapsimoka“, – pasakojo M. Junokas.

Jis patikslino, kad treko viduryje esančią aikštelę savivaldybė išnuomojo tenisininkams, pačiame treko pastate gyvena Klaipėdos sportininkai, gyvena ir dviratininkai, bet tik tie, kurie važiuoja plentu, o ne treko takais.

Nesusipratimas: pavadinime minimas baseinas neveikia jau daugiau nei dešimtmetį. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Mena sovietmečio reliktus

Labai panašiai sunyko dar vienas sovietinis reliktas – prekybos bazė, bet autobusų stotelė Šilutės plente ties šia vieta vis dar vadinasi Bazės.

Prieš privatizaciją visi prekybos bazės plotai priklausė tik savivaldybei. Vėliau daugybė sandėlių tapo atskirų įmonėlių bei verslininkų nuosavybe.

Dabar šioje vietoje ne tik prekiaujama, bet ir vyksta gamyba, verslininkai išnaudoja buvusius sandėlius baldų plokštėms gaminti, įsirengė antikvarinių baldų restauravimo dirbtuves, vystoma daug kitų verslų.

Šilutės plente nebėra ir skalbyklos, pasivadinusios skambiu vardu „Rasa“, nors stotelė vis dar vadinasi šiuo vardu.

Neliko ir medelyno, vietą, kur kažkada buvo auginami ir parduodami augalai, žymi Medelyno stotelė, tačiau tokios įmonės jau seniai nebėra.

Kas yra „Volungėlė“?

Kai įsigalėjo didieji prekybos centrai, mieste neliko unikalių parduotuvių pavadinimų.

Stotelių pavadinimų paskirtis būtent tokia – suorientuoti važiuojančiuosius į tą vietą.

Kas atvykėliui dabar galėtų paaiškinti, kodėl Debreceno gatvėje yra Draugystės stotelė? Gal tik tas, kas pamena sovietinius laikus, kai Klaipėda draugavo su Vengrijos miestu Debrecenu, ta proga pavadino gatvę, pastatė paminklą su abiejų miestų vardais ties Taikos prospekto ir Debreceno gatvės sankryža ir simboliškai pavadino parduotuvę.

Panašiai ir Žardės stotelė yra labai toli nuo šiuo vardu vadinamo piliakalnio. Galima būtų prisiminti, kad visas prekybos centras greta šios stotelės buvo pavadintas Žardės vardu, bet dabar nei parduotuvė, nei kokie kiti šiame centre veikiantys objektai tokio pavadinimo neturi.

Neaišku, kokio darželio vardu pavadinta kita stotelė šioje gatvėje.

Net Klaipėdos senbuviai stebisi, kai išlipa stotelėje, kur vienoje Smiltelės gatvės pusėje stovi milžiniška katalikų bažnyčia, o kitoje – stačiatikių cerkvės statinių kompleksas, tačiau stotelė čia vadinasi Volungėlės.

Ką jis reiškia, dabar jau nežinia, anksčiau šioje vietoje kažkada veikė šį vardą turintis vaikų darželis.

Albinas Drukteinis / Vytauto Petriko nuotr.

Gali ir suklaidinti

Menų fakulteto stotelės pavadinimas – visiškai klaidinantis. Greta K. Donelaičio aikštės esančiuose rūmuose veikia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto jau senokai nebėra.

„Regitros“ padalinys bene prieš porą metų persikėlė į kitą miesto pusę – Šiaurės prospektą, bet stotelės pavadinimu žmonėms teigiama, kad ši įmonė yra Šilutės plente.

Nėra ir istorinės plytinės. Toks pavadinimas kilo nuo Purmalių dvaro plytinės, kuri istoriniuose šaltiniuose minima bene nuo 1907 m.

Ne taip seniai išardytas paskutinis šį objektą priminęs statinys – vienas seniausių Klaipėdos kaminų. Jis jau kėlė grėsmę žmonėms bei jų turtui.

Plytinės neliko nė užuominos, bet privažiavusiuose prie šios vietos autobusuose diktoriaus balsas paskelbia: Plytinė.

Reikėtų peržiūrėti

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys ragina atidžiai peržiūrėti pasenusius pavadinimus.

„Reikalas nėra labai paprastas, manau, nėra vieno recepto, kaip turėtų būti vadinamos viešojo transporto stotelės. Mano galva, nebūtinai istorinis miesto objektas turi būti išlikęs, įamžintas stotelės varde jis praplečia istorinę geografiją. Todėl reikėtų labai atidžiai peržiūrėti ir įvardinti, kas miestui svarbu jo istoriniame kontekste. Labai abejoju, ar tokią svarbą turėtų Baseino ar kuri kita stotelė. Kita vertus, Plytinės stotelė turi labai aiškią topografinę nuorodą, kuri žmones gali priversti pasidomėti, apie kokią plytinę čia kalbama, – savo įžvalgomis dalijosi profesorius J. Genys. – Manau, reikėtų pasidaryti šių pavadinimų reviziją, bet nekirsti pagal vieną liniją. Menkaverčius, atsitiktinius dalykus galėtume pakeisti. O suteikiant naują pavadinimą koncentruotis ne į laikinumą, o ilgesnės vertės dalykus. Labai gerai, kai stotelės žymi senuosius vietovardžius. Viena jų žymi senąjį Klaipėdos priemiesčio Pempininkų kaimo vietą arba senųjų šios vietos gyventojų kuršių atminimą.“

Nuostata: istorikas J. Genys įsitikinęs, kad būtina atlikti stotelių pavadinimų reviziją. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Svarstydamas apie Žardės stotelės pavadinimą istorikas neslėpė nuostatos, kad, pasikeitus gyvenimo realijoms, būtų logiškiau šį vardą duoti kuriai nors stotelei Jūrininkų prospekte, kur minimas piliakalnis gerai matomas.

Šiuo metu pertvarkymo laukiančios Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos narys Klaipėdos universiteto profesorius Albinas Drukteinis pasakojo apie darbą joje.

Pasak A. Drukteinio, pastarąjį pusmetį bene du kartus svarstytas stotelių pavadinimų pakeitimo klausimas.

„Komisija svarsto visus pavadinimus. Stotelių pavadinimų paskirtis būtent tokia – suorientuoti važiuojančiuosius į tą vietą, todėl istorikų ir kalbininkų žodis čia labai svarbus. Tokio principo nuolat laikomasi, manau, jis yra geras ir teisingas“, – konstatavo A. Drukteinis.