"Veikiausiai nemiegojo todėl, kad nepaskęstų. Įsikibęs į Minijos upės krantą jis turėjo išbūti keletą parų. Gyvūnas buvo atvežtas visiškai be jėgų. Vos tik apžiūrėjo veterinaras, jis iš karto krito miegoti. Vis nueinu pažiūrėti, ar gyvas. Panašu, gyvūnas suvokė, jog nuo mirties jį gali išgelbėti tik nuolatinis buvimas be miego", – pasakojo Galina Kučinskienė, globos namų vadovė.

Mišrūnas žvejų buvo išgelbėtas praėjusį penktadienį. Boluojantį šunelį vyrai pamatė Minijos upe plaukdami valtimi. Gyvūnas, tarp tankių krūmų įsikibęs į krantą priekinėmis letenomis, iki pusės mirko vandenyje.

"Jis labai ilgą laiką buvo neėdęs. Maisto duodame ribotai. Sauso net nelietė, tik šiek tiek ėda mėsą ir dešrą. Lašine jam stipriname organizmą. Kol kas jis tik guli kaip lapas, visiškai be jėgų. Jam atsistojus atrodė, jog nevaldo užpakalinių kojyčių. Tikimės, jog sustiprės. Jis patyrė protu nesuvokiamą išbandymą. Iš tiesų, jis tomis priekinėmis letenomis taip kabinosi į gyvenimą, jog graudu pagalvoti", – susijaudinusi kalbėjo prieglaudos vadovė.

Išgelbėtas šunelis nėra jaunas, kaip buvo manyta anksčiau.

"Jis nedidukas, bet įtariame, jog nebe jaunas, nors jo amžių dar tikslinsime. Juk labai suvargęs, gal sustiprės ir guvesnis visai kitaip atrodys. Labai norėtume, kad jam atsirastų mylintys šeimininkai. Bet tokių gyvūnų dažniausiai niekas nenori", – apgailestavo moteris.

Sunkias traumas patyrę ar vyresnio amžiaus keturkojai retai palieka prieglaudą.

"Nebent į užsienį kas nors paima. Lietuviai nenori tokių šunų. O kitą kartą pasirenka augintinį pagal snukutį ir kailio spalvą, ne pagal charakterį. Šis, kadangi nėra jaunas ir nedidelis, tiktų ramaus būdo žmonėms. Aš kartais net atkalbu žmones nuo jų pasirinkimo. Įtikinu, jog pagal charakterį vienas ar kitas šuo jiems netiks", – pasakojo moteris.

Vienas skaudžiausių momentų, kai šuo grąžinamas atgal į prieglaudą. Tai labai traumuoja gyvūną.

"Kartą po metų mums grąžino šunį. Nors sakiau, jog nesusitvarkys žmonės. Gyvūnui labai skaudu išgyventi tokius dalykus", – tikino moteris.