Lietuvos jūrų muziejuje sveikstantiems ruoniukams bus suteikti žemaitiški vardai

  • Teksto dydis:

Jau šį šeštadienį, gegužės 18-ąją, minint Tarptautinę muziejų dieną, Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre 12 val. rengiamos Žemaitiškos ruoniukų vardynos. Jų metu bus apdovanoti Žemaitiškų vardų konkurso nugalėtojai, o lankytojai supažindinti su centro globotiniais.

Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliais besirūpinantis Jūros žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas sako, kad šiemet centre gydoma devyniolika ruoniukų.

„Visų būklė jau į gerąją pusę, vienuolika ruoniukų jau lauke, maitinasi savarankiškai – silke ir grundalais, – pasakojo ketvirtą dešimtį ruonių mažyliais besirūpinantis Arūnas. – Grundalus ir gyvus žvejojame, ir šaldytus duodame. Viena ruoniukė ėda tik grundalus. Septyni ruoniukai dar karantine, jie yra atskiruose baseinėliuose, artimiausiu laiku ir juos mokysime savarankiškai maitintis žuvimi. Du paskutiniai atvežti ruoniukai buvo su kąstinėmis-plėštinėmis žaizdomis, kurios pilnai dar neužsitraukė, dar susirgo vėjaraupiais, jie puola ir kitus, bet labiausiai šiuos nusilpusius. Šiems gyvūnams leidome daug antibiotikų, jų imuninė sistema labiausiai pažeista. Sveikesni ruoniukai spėriai taisosi, jau dabar svorio priaugo dvigubai – iki 20–25 kg, jeigu ir toliau tokiu tempu augs, liepos gale galėsime paleisti į jūrą.“

A. Grušas kartu su savo komanda kasmet ruoniams suteikdavo vardus pagal tam tikras radimvietes, pvz., Preila, Smiltynė, Naglis, Juodkrantė ir t. t. Pavadinimai pradėjo kartotis, idėjos sekti, tad muziejininkui kilo mintis, kad ruoniukams-pamestinukams vardus turi rinkti Lietuvos žmonės, atsiremiant į etnokultūrinius Lietuvos regionus.

Ruoniukų vardai, susiję su Lietuvos regionų tarmėmis, buvo pradėti rinkti 2019 m., kai pradėjo ženkliai daugėti į Lietuvos jūrų muziejų patenkančių silpnų, sužeistų, pasimetusių nuo mamų ruoniukų.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako:

„Jau aplankėme Žemaitiją, Aukštaitiją, Suvalkiją, o šiemet, minint Žemaičių rašto metus, vėl atsigręžėme į Žemaitiją. Tačiau šiuokart kvietėme rinkti vardus ne tik žemaičius, bet visus Lietuvos žmones, konkursas startavo žemaičių muziejuje „Alka“.

Konkursui vardus pateikė 895 asmenys. Iš tūkstančio gautų vardų pasiūlymų atrinkti 30 labiausiai tinkančių pagal ruoniukų charakterį ar išvaizdą, pagal žemaitiško žodžio retumą arba skambumą: Aniuols, Barta, Blezdinga, Broknė, Ciongs, Čiopa, Čiūtė, Dabena, Dėcens, Drėgonts, Duovėna, Gembė, Griūšė, Kipis, Kontėns, Kresna, Krėžis, Kriupis, Lėžė, Mėgla, Mėslė, Ouga, Parpalis, Pliorpals, Pliuškė, Ripka, Sliduoks, Šmakals, Valiūks ir Veizorius.

Žemaitiškų vardynų renginyje dalyvaus ir pagrindiniai šių metų ruoniukų vardynų akcijos partneriai – socialiai atsakingo prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ atstovai, kurie ruoniukų-rastinukų „krikštatėviams“ įteiks „Lidl Lietuva“ įsteigtus prizus.

Ruoniukų vardynų renginys vyks Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre (Smiltynės g. 2, Klaipėda). Renginys nemokamas.

Iš viso muziejus per daugiau nei 30 metų yra reabilitavęs ir paleidęs atgal į jūrą 174 Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius. „Lidl“ paramos dėka aštuoniolikai jų buvo pritvirtinti siųstuvai, kurie teikė informaciją apie jų judėjimą bei mitybą. Siųstuvų duomenys itin reikšmingi Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui, kadangi tai yra praktiškai vienintelis būdas siekiant sužinoti apie tai, ar reabilituotas ruoniukas Baltijoje sėkmingai išgyveno ir prisitaikė. Tokios žinios leidžia spręsti apie reabilitacijos metodų efektyvumą, jei reikalinga – daryti pakeitimus.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pakrantei ir bulviu sodintojui

pakrantei ir bulviu sodintojui portretas
nieks jusu nevercia valgyti Baltijos zuvies. o jei bulviu nelabai megstu? ir jei skirta gyvuneliui zuti - kas jus? dievai ,besikisantis i gamtos cikla? jie nezuna veltui, tai busimas maistas krabams, juru pauksciams, visokiai juru smulkmei. beje zinduoliai pauksciu gripu gali uzsikresti tik siam mutavus. vis tik tai pauksciu gripas- ne zinduoliu. kitaip daugybe zmoniu but ismire.

Kokių stintu jums?

Kokių stintu jums? portretas
Bulves sodinkit. Laukinis gyvūnas pasirinkimo neturi, jis prisitaikęs evoliucijos metu prie tam tikro maisto. O jūros žinduoliai žvejams konkurencijos nesudaro, jų skaičius pastaruoju metu sumažėjo dėl paukščių gripo.

Pakrante

Pakrante portretas
Tik žiūrėk nenumirk nedes stintų,o Baltijs jūroje sugautos žuvies išvis negalima valgyti,nes yra užteršta,dar prasidės palaidotų chemikalų per 2 pasaulinį irimas,bus išvis įdomu !
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

  • Kretingos rajone atšaukta ekstremali situacija dėl potvynio
    Kretingos rajone atšaukta ekstremali situacija dėl potvynio

    Kretingos rajono Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ketvirtadienį atšaukė penkiose seniūnijose prieš savaitę dėl potvynio paskelbtą ekstremalią situaciją. ...

  • Uostamiestyje – kelio remonto darbai: bus tam tikrų eismo ribojimų
    Uostamiestyje – kelio remonto darbai: bus tam tikrų eismo ribojimų

    Nors žiemą kelio remonto darbai uostamiestyje neplanuojami, vis dėlto kai kur šį mėnesį jie vyksta. Bus ir tam tikrų eismo ribojimų. Taip pat, esant būtinybei, tvarkomos avarinės būklės duobės, apie kurias praneša klaipėdiečiai. ...

  • Klaipėdoje išaugo sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis
    Klaipėdoje išaugo sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis

    Klaipėdoje sumažėjo sergamumo gripu ir COVID-19 rodikliai, bet išaugo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Nors epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas, sveikatos specialistai ragina laikytis higienos taisykli...

  • Pėsčiųjų perėja prie Žvejų rūmų – nesaugi
    Pėsčiųjų perėja prie Žvejų rūmų – nesaugi

    Į Žvejų rūmuose vykstančius renginius klaipėdiečiai atvyksta ir automobiliais, tačiau važiuodami į stovėjimo aikštelę jie neretai įsuka per pėsčiųjų perėją. Šiuo metu jau planuojami pokyčiai pagrindinėse uostamiesčio gatvės...

  • Sausio 13-ajai – teatralizuota inscenizacija
    Sausio 13-ajai – teatralizuota inscenizacija

    Artėjančio sekmadienio vakarą, minint Sausio 13-osios įvykius, Klaipėdoje bus siekiama atkurti to meto atmosferą neįprastu renginiu – teatralizuota inscenizacija „Sausio liepsnų užgrūdinti“. ...

  • Katedros bokšto mūrų statyba – jau šiemet?
    Katedros bokšto mūrų statyba – jau šiemet?

    Tris dešimtmečius rusenusi viltis pamatyti vėl iškylančius Šv. Jono bažnyčios mūrus šiemet turėtų virsti realiais veiksmais. Galbūt 2025-aisiais kylančių bažnyčios bokšto sienų dar nepamatysime, bet yra reali ti...

    1
  • Uostamiestyje nuvirtusių medžių – apstu
    Uostamiestyje nuvirtusių medžių – apstu

    Praūžus audringam vėjui, uostamiestyje – nemažai nuvirtusių medžių, nulaužtų didelių šakų. Jų daugiau pastebima parkuose ir skveruose. ...

  • Krepšyje – šiurpūs radiniai
    Krepšyje – šiurpūs radiniai

    Dviračių, telefonų, automobilių raktelių, žiedų, įrankių, vaikų vežimėlių ir daug kitų dalykų galima rasti uostamiesčio policijos rastų daiktų skyriuje. Tačiau vienas pastarųjų radinių – labai jau neįprastas. ...

    8
  • Bendrovė „Tilsta“ rekonstruos Klaipėdos uosto krantines
    Bendrovė „Tilsta“ rekonstruos Klaipėdos uosto krantines

    Klaipėdoje, šalia žiemos uosto krantinių ketinant statyti naują kruizinių laivų terminalą, uosto krantines už 43,9 mln. eurų (su PVM) rekonstruos konkursą laimėjusi statybos bendrovė „Tilsta“. ...

  • Klaipėdos policijai vadovaus Gintautas Pocevičius
    Klaipėdos policijai vadovaus Gintautas Pocevičius

    Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininku paskirtas Gintautas Pocevičius, jis naujas pareigas pradės eiti nuo pirmadienio. ...

Daugiau straipsnių