- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusiška žiniasklaida Lietuvą priskiria prie labiausiai nuo Rusijos naftos priklausomų šalių, nors pas mus teigiama, kad visiškai atsikratėme ne tik rusiškų dujų, bet ir naftos.
Milijardai už rusišką naftą
Buvęs Latvijos premjeras, o dabar Europos Komisijos prekybos komisaras Valdis Dombrovskis teigė, kad naujame ES sankcijų Rusijai pakete dominuos nafta ir jos produktai. Svarstoma galimybė atsisakyti dalies rusiškos naftos. Taip pat planuojama nustatyti rusiškos naftos kainų ribas ir papildomus mokesčius.
ES priklausomybė nuo rusiškos naftos esanti per didelė. Pagal Rusijos "Interfax" agentūros duomenis, per du mėnesius, kai vyksta karas Ukrainoje, ES šalys iš Rusijos pirkusios naftos daugiau nei už 13 mlrd. eurų. Didžiausias pirkėjas esanti Vokietija.
V.Dombrovskio teigimu, ES šalims atsisakyti rusiškos naftos nėra taip paprasta, nes kai kurios šalys nuo jos itin priklausomos. Komisaras iš Latvijos nepateikia duomenų, kad nuo Rusijos naftos būtų ypač priklausoma Lietuva.
Tokius duomenis pateikė "BBC News" rusiška versija straipsnyje "Kodėl Europa neįveda sankcijų rusiškai naftai ir dujoms – nenori ar negali?".
Jame teigiama, kad nuo rusiškos naftos beveik visiškai priklauso Slovakija, Lietuva ir Suomija, taip pat labai priklausomos Vengrija ir Lenkija. Nuo rusiškų naftos produktų tiekimo labiausiai priklausomos esančios Suomija, Lenkija ir Lietuva.
Esą, jei šios šalys atsisakytų rusiškos naftos, kiekvienos jų bendrasis vidaus produktas sumažėtų maždaug po 5 proc.
Keistokai skamba, kad rusiškos naftos nebenaudojanti Lietuva, bent "Orlen Lietuva" gamykloje Mažeikiuose, vis tiek įvardijama kaip labiausiai nuo Rusijos naftos ir jos produktų priklausoma šalis.
Būtingė – be rusiškos naftos
Didele Lietuvos priklausomybe nuo rusiškos naftos ir naftos produktų galima suabejoti. Lietuva tiesiogiai negauna naftos iš Rusijos, nes "Draugystės" ("Družba") naftotiekio atšaka į Lietuvą yra uždaryta nuo 2006 m.
Buvusi "Mažeikių nafta", o dabar "Orlen Lietuva" naftos gamykla naftą kaip žaliavą atsigabena laivais per Būtingės naftos terminalą.
Galbūt į "Orlen Lietuva" tanklaiviais gabenama išskirtinai rusiška nafta? Nieko panašaus. Naftos perdirbimo gamyklą "Orlen Lietuva" valdančios Lenkijos "PKN Orlen" kompanijos prezidentas Danielis Obajtekas teigė, kad "Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai žalios naftos tiekimas 100 proc. vykdomas iš už Rusijos ribų".
Tai reikštų, kad kiek anksčiau pranešusi, jog visiškai nebenaudoja rusiškų dujų, Lietuva galėtų teigti, kad ir rusiškos naftos joje taip pat nebėra.
Pats "PKN Orlen" koncernas dar naudoja rusišką naftą Lenkijoje, bet iki šių metų pabaigos ir jos nebeliks, nes dėl naftos tiekimo pasirašytos sutartys su Saudo Arabijos naftos tiekėjais.
Šiuo metu Lenkijos "PKN Orlen" koncerno gamyklose Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje, kur kasmet perdirbama iki 30 mln. tonų žalios naftos, bendrai naudojama apie 70 proc. ne rusiškos kilmės naftos.
Lietuva – nedidelis vartotojas
Gali būti ir taip, kad, skelbdama duomenis apie rusiškos naftos vartotojus, Rusija pateikė kelių metų ar dešimtmečių senumo skaičius, kai Mažeikių nafta iš tiesų naudojo rusišką naftą, nes tokią naftą perdirbti ji buvo pritaikyta.
Kai Mažeikių naftos gamyklą įsigijo Lenkijos "PKN Orlen", ji pertvarkė "Orlen Lietuva" gamybos linijas, pritaikė ją perdirbti ir iš kitur gaunamą naftą. Tai lėmė ir tokia sąlyga, kad žalia nafta į šią gamyklą būdavo gabenama tik jūros keliu.
Apie tai, kad "Orlen Lietuva" visiškai atsisako rusiškos naftos, šiemet kovą pranešė ir Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Rusiška nafta buvo pakeista Saudo Arabijos "Saudi Aramco" papildomai įsigyta nafta.
Į "Orlen Lietuva" gamyklą šalia Mažeikių per Būtingės naftos terminalą kasmet būdavo įsivežama po 7–8 mln. tonų žalios naftos. Tai labai mažas kiekis, palyginti su tuo, kiek naftos naudojama Europos šalyse.
Todėl keistokai skamba, kad rusiškos naftos nebenaudojanti Lietuva, bent "Orlen Lietuva" gamykloje Mažeikiuose, vis tiek įvardijama kaip labiausiai nuo Rusijos naftos ir jos produktų priklausoma šalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracijai – milijoninė investicija
Klaipėdos savivaldybė pritraukė 1 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, kurios bus panaudotos didinant specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracijos galimybes. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Gėlės – ant sovietų karių kapų
Sausio 28-oji dabartinių klaipėdiečių vertinama skirtingai. Vieni šią dieną su gėlėmis skuba prie tarybinių karių kapų. Kiti kalba apie tai, kad šią dieną neliko senosios Klaipėdos, miestas ištuštėjo ir nuo šio...
-
Bevardei gatvei Nidoje siūlomas naujas pavadinimas
Bevardei gatvei Nidoje siūloma suteikti rašytojo Tomo Mano gatvės pavadinimą, skelbia Neringos savivaldybė. ...
-
Klaipėdos universitete – diskriminacijos atvejis: skundą pateikė buvęs karys
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Klaipėdos universitete nustatė diskriminacijos atvejį socialinės padėties pagrindu. Pasak tarnybos, į aukštąją mokyklą norėjęs įstoti buvęs karys savanoris negavo pusės papildomo konkursinio balo u...
-
Iškeltas „Saulės“ mokyklos vainikas
Klaipėdos rajone Trušeliuose vyko statomos „Saulės“ mokyklos vainiko iškėlimo ceremonija. Renginio vedėjai priminė, kad lietuviai tokį statybų etapą, kai keliamos gegnės, vadindavo kazilinėmis. Jų metu ant stogo buvo i&scar...
-
Klaipėdiečiai sunerimo: kokiu tikslu kertami krūmai?
Įvairiose uostamiesčio vietose rangovai ėmėsi menkaverčių krūmų šalinimo. Tačiau akylūs klaipėdiečiai sunerimo – kokiu tikslu yra kertama? ...
-
Klaipėda investuoja į sveikatą: reikšmingi pokyčiai ir ateities tikslai
– Gerb. Mere, kokie svarbiausi darbai ir pokyčiai Klaipėdos miesto sveikatos sistemoje įvyko per pastaruosius metus? – Šiuo metu Lietuvoje sveikatos srityje vykdomos šešios reikšmingos reformos, kurios apima asmens s...
-
Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių
Savaitgalį pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai ties Karkle pastebėjo kritusius paukščius. Gyventojai sunerimo – kas galėjo pražudyti tiek sparnuočių? ...
-
Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų
Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Todėl reaguodama į tai Neringos savivaldybė planuoja dėl krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų kreipt...