- Venantas Butkus
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet prieš pat Kalėdas dėl koronaviruso pandemijos Emdene buvo atidėtas spektaklis, kuris turėjo priminti krovininio laivo „Melanie Schulte“ tragišką likimą.
Emdeno pasididžiavimas
Joks kitas laivas Emdeno laivybos istorijoje nesulaukė tokio didelio dėmesio, kaip beveik prieš 70 metų Kalėdų išvakarėse be pėdsakų dingęs modernus krovininis motorlaivis „Melanie Schulte“. Jis buvo ne ti vienas pirmųjų, bet ir didžiausias prekybinis laivas, pastatytas Emdene po Antrojo pasaulinio karo. Senas laivų statybos tradicijas turintis Rytų Fryzijos miestas iki šiol jo nepamiršo.
Po karo nugalėtojai vokiečių gamyklose statomiems laivams taikė dydžio apribojimus, kuriuos panaikino tik 1951 m. Po metų į vandenį nuleisto „Melanie Schulte“ ilgis jau siekė 143 metrus. Laivas buvo pritaikytas geležies rūdos gabenimui, todėl turėjo stiprų korpusą.
Pagrindinis variklis, turintis beveik 4 000 AG, leido pasiekti maždaug 13 mazgų (24 km/val.) greitį.
Kūrinys: spektaklio „Melanie Schulte“ režisierius Werneris Zvartė. / Seefahrtsfreunde-emden.de nuotr.
Įgulos gyvenamosios ir poilsio patalpos buvo apstatytos kokybiškais to meto stiliaus baldais. Salone buvo įrengtas židinys.
„Melanie Schulte“ įgulos sąraše buvo 35 vyrai. Jiems vadovaujantis Heinrichas Rohdė buvo laikomas patyrusiu laivų, gabenančių rūdą, kapitonu. Jūrinę karjerą jis pradėjo dar buriniuose laivuose, vėliau plaukiojo keleiviniais garlaiviais. Vienas iš kapitono padėjėjų karo metais buvo tarnavęs šarvuotyje „Tirpitz“ ir išgyveno jo žūtį 1944 metų rudenį.
Seniausias įgulos narys buvo 50-metis laivo vyriausiasis mechanikas Vilhelmas Finkhausenas, o jauniausias – Georgas Schveersas, kuriam prieš išplaukiant sukako 16 metų. Iš 35 įgulos narių 28 buvo jaunesni nei 33 metų.
Gimimas: „Melanie Schulte“ krikštynos. / Redakcijo archyvo nuotr.
Atrodė, kad tokiam stipriam laivui ir jaunai jo įgulai negresia jokie pavojai, jei tik neieškoma nuotykių. Tiesa, nuleidžiant laivą ant vandens, jis buvo kelioms valandoms užstrigęs ant slipo. Prietaringi jūreiviai tai įvertino kaip blogą ženklą.
Tyliai prarijo Atlantas
Lietingą 1952 m. gruodžio 13-osios popietę modernus vokiečių krovininis laivas „Melanie Schulte“ išvyko iš Hamburgo į Narviką Norvegijos šiaurėje. Čia jis pasikrovė 9 300 tonų švediškos geležies rūdos, kurią turėjo nugabenti į JAV.
Gruodžio 19 d. laivo kapitonas H.Rohdė per radiją susisiekė su laivybos kompanija ir pranešė apie pasirinktą kelionės maršrutą, kuris vedė pro Hebridų salas į šiaurę nuo Anglijos ir Airijos į Floridą. Po dienos jis paskambino žmonai į Hamburgą, taip pat bendrovei, pranešdamas apie poziciją.
Kalėdų išvakarėse laivybos bendrovės savininkas Heinrichas Schultė išsiuntė per radiją kalėdinius sveikinimus trims jūroje esantiems laivams. Du iš jų, artėjantys prie Meksikos įlankos, atsiliepė iš karto, o „Melanie Schulte“ nerodė jokių gyvybės ženklų. Sunerimęs bendrovės vadovas Kalėdų dieną pakartojo pranešimą, bet ir vėl nesulaukė atsakymo.
Eksponatas: muziejuje saugomas nuskendusio krovininio laivo „Melanie Schulte“ gelbėjimosi ratas. / Redakcijos archyvo nuotr.
Ėjo diena po dienos, bet laivo „Melanie Schulte“ radijas vis tylėjo. Nebeliko abejonių, jog didysis Atlantas tikriausiai tyliai, kaip ir burlaivių epochos laikais, prarijo laivą. Pastatytas pagal naujausius saugos reikalavimus, aprūpintas modernia radijo ir radarų įranga, jis vos tik prieš keturias savaites buvo pradėjęs jūrinę karjerą.
Tik po mėnesio Išorinių Hebridų regione buvo pastebėtos kažkokio laivo lūžusios lentos ir liuko gabalai, o vasarį Benbekjulos salos vakarinėje dalyje buvo rastas „Melanie Schulte“ gelbėjimosi ratas.
Istorija prie muziejaus durų
1953 m. balandžio 24 d. Hamburgo jūrų biuras oficialiai paskelbė apie krovininio laivo „Melanie Schulte“ ir jo 35 žmonių įgulos dingimą be žinios. Tačiau diskusijos, kalbos ir gandai apie tragišką jų likimą gyvuoja iki šiol.
Emdeno jūreivių namų koplyčioje kabantis „Melanie Schulte“ gelbėjimosi ratas neleidžia pamiršti vienos didžiausių jūrų katastrofų pirmaisiais pokario metais. Daugelį be žinios dingusio laivo nuotraukų yra surinkęs „Freunden der Seefahrt“ („Jūreivystės draugai“) muziejus, kurį prieš keliolika metų įkūrė laivo kokas Ernstas Richteris ir jūreivis Uvė Heinsas.
Į nebūtį: „Melanie Schulte“ išplaukia iš Emdeno. / Redakcijos archyvo nuotr.
„Kas nutiko laivui „Melanie Schulte“? – taip vadinasi nedidelė ekspozicija Emdeno Rytų Fryzijos krašto muziejuje (Ostfriesisches Landmuseum). Muziejaus draugai ir rėmėjai paruošė didelį teatro projektą „Melanie Schulte“. Pagrindinis įspūdingo spektaklio objektas – laivo įgulos ir jų šeimų likimas, laivų statybos svarba 1950-ųjų Emdene, požiūris į tuometinį gyvenimą ką tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.
Leidinys: 1981 m. išleista knyga, kurioje aprašomas ir „Melanie Schulte“ likimas. / Redakcijos archyvo nuotr.
Pjesę, remiantis šiuolaikinių liudininkų pasakojimais, gausia literatūra ir archyviniais dokumentais, parašė muziejaus darbuotoja Ilse Frerichs. Pasak spektaklio režisieriaus W.Zvartės, šis spektaklis bus „istorijos mokymas prie muziejaus durų“.
Spektaklį žiūrovai turėjo išvysti per šias Kalėdas, bet dėl Emdene, kaip ir visoje Vokietijoje, siautėjančios pandemijos, jis atidėtas kitiems metams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiestyje – kelio remonto darbai: bus tam tikrų eismo ribojimų
Nors žiemą kelio remonto darbai uostamiestyje neplanuojami, vis dėlto kai kur šį mėnesį jie vyksta. Bus ir tam tikrų eismo ribojimų. Taip pat, esant būtinybei, tvarkomos avarinės būklės duobės, apie kurias praneša klaipėdiečiai. ...
-
Klaipėdoje išaugo sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis
Klaipėdoje sumažėjo sergamumo gripu ir COVID-19 rodikliai, bet išaugo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Nors epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas, sveikatos specialistai ragina laikytis higienos taisykli...
-
Pėsčiųjų perėja prie Žvejų rūmų – nesaugi
Į Žvejų rūmuose vykstančius renginius klaipėdiečiai atvyksta ir automobiliais, tačiau važiuodami į stovėjimo aikštelę jie neretai įsuka per pėsčiųjų perėją. Šiuo metu jau planuojami pokyčiai pagrindinėse uostamiesčio gatvės...
-
Sausio 13-ajai – teatralizuota inscenizacija
Artėjančio sekmadienio vakarą, minint Sausio 13-osios įvykius, Klaipėdoje bus siekiama atkurti to meto atmosferą neįprastu renginiu – teatralizuota inscenizacija „Sausio liepsnų užgrūdinti“. ...
-
Uostamiestyje nuvirtusių medžių – apstu
Praūžus audringam vėjui, uostamiestyje – nemažai nuvirtusių medžių, nulaužtų didelių šakų. Jų daugiau pastebima parkuose ir skveruose. ...
-
Krepšyje – šiurpūs radiniai7
Dviračių, telefonų, automobilių raktelių, žiedų, įrankių, vaikų vežimėlių ir daug kitų dalykų galima rasti uostamiesčio policijos rastų daiktų skyriuje. Tačiau vienas pastarųjų radinių – labai jau neįprastas. ...
-
Bendrovė „Tilsta“ rekonstruos Klaipėdos uosto krantines
Klaipėdoje, šalia žiemos uosto krantinių ketinant statyti naują kruizinių laivų terminalą, uosto krantines už 43,9 mln. eurų (su PVM) rekonstruos konkursą laimėjusi statybos bendrovė „Tilsta“. ...
-
Klaipėdos policijai vadovaus Gintautas Pocevičius
Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininku paskirtas Gintautas Pocevičius, jis naujas pareigas pradės eiti nuo pirmadienio. ...
-
Kariuomenė Klaipėdos reikalauja atlaisvinti Atgimimo aikštę, darbų planas – vasarį
Planuojant išminuoti uostamiesčio Atgimimo aikštę, kur pradėjus rekonstrukciją rasta dešimtys sprogmenų, kariuomenė Klaipėdos savivaldybės reikalauja atlaisvinti teritoriją, trečiadienį skelbia LRT naujienų portalas. ...
-
Audra padarė žalos Baltijos jūros krantams
Smarki audra padarė žalos Baltijos jūros krantams, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. ...