- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Jašinskai
-
Kūrybingi klaipėdiečiai Jašinskai: mokykloje svarbiausia emociškai palanki aplinka
-
Kūrybingi klaipėdiečiai Jašinskai: mokykloje svarbiausia emociškai palanki aplinka
-
Kūrybingi klaipėdiečiai Jašinskai: mokykloje svarbiausia emociškai palanki aplinka
-
Kūrybingi klaipėdiečiai Jašinskai: mokykloje svarbiausia emociškai palanki aplinka
-
Kūrybingi klaipėdiečiai Jašinskai: mokykloje svarbiausia emociškai palanki aplinka
-
Kūrybingi klaipėdiečiai Jašinskai: mokykloje svarbiausia emociškai palanki aplinka
Rasti savo vaikui tinkamą ugdymo įstaigą – tikras iššūkis kiekvieniems tėvams. Žinomo Klaipėdos režisieriaus ir kino prodiuserio Tomo Jašinsko bei jo antrosios pusės, komunikacijos specialistės Ievos Jašinskienės teigimu, jiems likimas mokyklos dukrai paieškų rebusą išsprendė gerokai anksčiau, nei jų Adelei atėjo metas mokytis.
Su ugdymo įstaiga suvedė darbas
Šiandien T. ir I. Jašinskų 11 metų dukra Adelė jau lanko penktąją klasę Klaipėdos licėjuje. Pati Adelė teigia, kad šios ugdymo įstaigos šiandien nekeistų į jokią kitą, o mergaitės tėvai džiaugiasi, kad su licėjumi juos likimas suvedė dar gerokai anksčiau, nei jų dukra pradėjo lankyti pradinę mokyklą.
„2016 metais pradėjau statyti vaidybinį pilnametražį filmą „Sistema“, kuriame kalbama apie švietimo sistemą Lietuvoje. Tuo metu organiškai susiklostė, kad įsitraukiau į licėjaus mokymo procesą siekdamas pabūti man rūpimoje temoje iš vidaus. Kai filmas buvo išleistas supratau, kad būti mokytoju man jau pakaks. Tačiau darbas su Klaipėdos licėjumi tęsėsi ir toliau. Kasmet organizuoju ir režisuoju didžiulius šios mokyklos renginius. Tai man yra didelis malonumas ir garbė. Tad ir toliau prisidedu prie prasmingų bei svarbių veiklų, tik jau nebe kaip mokytojas“, – teigė T. Jašinskas.
Pasak I. Jašinskienės, didžiausiu prioritetu renkantis mokyklą jai buvo vaiko emociniai poreikiai. „Man, kaip mamai, svarbiausia, kad vaikas mokykloje gerai jaustųsi. Kaip ir mes darbe, taip ir vaikas mokykloje praleidžia didžiąją dienos dalį. Todėl norėjosi, kad mokyklos aplinka būtų emociškai palanki ir tik po to ėjo visi kiti ugdymo įstaigos pasirinkimo kriterijai.
Man patys maloniausi prisiminimai yra apie Adelės pirmąją mokytoją Renatą Vaičekauskienę. Geresnės mokytojos savo vaikui net negalėjau įsivaizduoti. Visada jai būsiu labai dėkinga už begalinę globą ir didžiulį atsidavimą savo darbui. Tai mokytoja iš didžiosios raidės“, – mintimis ir prisiminimais dalijosi I. Jašinskienė.
Klaipėdos licėjaus nuotr.
Labiausiai imponuoja mokyklos bendruomeniškumas
T. Jašinsko teigimu, labiausiai jam imponuoja Klaipėdos licėjaus bendruomeniškumas ir visuomeninės iniciatyvos. „Mano įsitikinimu, mokyklos sistema yra pilnavertė tik tuomet, kai joje vieningai kartu veikia visi trys svarbiausi dėmenys: vaikai, tėvai ir mokytojai. Nesunku aukštą tokio bendradarbiavimo kokybę pastebėti apsilankius licėjaus rugsėjo 1-osios ar „Mėlynojo kilimo“ šventėse, skirtose pagerbti mokinius ir mokytojus.
Tačiau didžiausią įspūdį daranti licėjaus iniciatyva – kasmet vykstanti Kalėdinė paramos akcija, kuri vainikuojama didžiulio, dažniausiai teatralizuoto koncerto. Jo metu scenoje ir šalia jos gali išvysti visus mokinius, tėvus, mokytojus. Tada tikrai pamatai, kad licėjuje yra susikūrusi bendruomenė, kuri moka ir nori užjausti, dalintis, padėti. O tai yra labai gražu ir tikra“, – teigė režisierius.
Tomui pritaria ir jo žmona Ieva. Pasak jos, licėjus išsiskiria savo iniciatyvomis ir plačiu socialinės, kultūrinės ir akademinės veiklos spektru.
„Manau, kad kasmet licėjus stiebiasi vis aukščiau, sau kelia vis didesnius lūkesčius, skiria didelį dėmesį ne tik ugdymo įstaigos materialinės gerovės užtikrinimui, bet žvelgia plačiau. Ne veltui šie metai licėjuje yra paskelbti dvasinio tobulėjimo metais, atidaryta licėjaus meno galerija, japonų kalbos centras“, – pastebėjimais dalijosi I. Jašinskienė.
Klaipėdos licėjaus nuotr.
Neigia mitus apie didžiulius akademinius reikalavimus vaikams
Pasak T. Jašinsko, stereotipas, kad licėjus yra itin akademiška mokykla, kelianti labai griežtus akademinius reikalavimus mokiniams, išblėso iškart pradėjus dirbti kartu su šia ugdymo įstaiga. Šiai nuomonei pritaria ir I. Jašinskienė, kuri teigia, kad jos dukra tikrai nesiskundžia per dideliu mokslų krūviu.
„Norėčiau paneigti nuomonę, kad Klaipėdos licėjuje gali mokytis tik labai gabūs mokiniai. Mano mergina mokslų prasme, sakyčiau, yra labai per viduriuką. Nei ji moksliukė, nei labai prasta mokinė. Aš jos taip pat neverčiu būti lydere ar pirmūne ir niekada to nedarysiu. Aš, kaip mama, noriu, kad ji užaugtų geru žmogumi, kuris net nebuvęs mokykloje „šimtukininku“ gali puikiai susikurti laimingą ateitį ir atrasti savo kokybiško gyvenimo formulę.“
Klaipėdos licėjaus nuotr.
Padeda atsiskleisti vertingoms vaiko asmeninėms savybėms
I. Jašinskienės teigimu, licėjus labai padeda skleistis jos dukros kūrybiškumui. Tuo tarpu Adelės tėčio Tomo teigimu, jis pastebi ir ugdymo įstaigos įtaką jo atžalos charakterio ir vidinės kultūros formavimosi procesuose.
„Adelė išmoko reflektuoti į susidariusias problemas ir ieškoti jų sprendinio. Įgijo disciplinos. O labiausiai imponuoja tai, kokia vidine kultūra bei taktu pasižymi licėjaus mokiniai. Tą turi ir mūsų dukra, kas tikrai didžia dalimi yra įskiepyta būtent mokykloje“, – teigė T. Jašinskas.
Pasak režisieriaus, labai juntama, kad licėjui yra svarbus kiekvienas mokinys. „Nedidelių klasių Klaipėdos licėjuje dėka kiekvienas mokinys gauna mokytojo dėmesio, kurio savu laiku pats mokydamasis mokykloje dažnai stokodavau“, – pastebėjimas dalijasi T. Jašinskas.
· Klaipėdos licėjus sėkmingai savo veiklą jau vykdo 29 metus.
· 2021 m. Klaipėdos licėjus oficialiai tapo tarptautine mokykla.
· Aštuonerius metus iš eilės Klaipėdos licėjus pirmauja tarp visų Lietuvos gimnazijų, kurios nevykdo mokinių atrankos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracijai – milijoninė investicija
Klaipėdos savivaldybė pritraukė 1 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, kurios bus panaudotos didinant specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracijos galimybes. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Gėlės – ant sovietų karių kapų
Sausio 28-oji dabartinių klaipėdiečių vertinama skirtingai. Vieni šią dieną su gėlėmis skuba prie tarybinių karių kapų. Kiti kalba apie tai, kad šią dieną neliko senosios Klaipėdos, miestas ištuštėjo ir nuo šio...
-
Bevardei gatvei Nidoje siūlomas naujas pavadinimas
Bevardei gatvei Nidoje siūloma suteikti rašytojo Tomo Mano gatvės pavadinimą, skelbia Neringos savivaldybė. ...
-
Klaipėdos universitete – diskriminacijos atvejis: skundą pateikė buvęs karys
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Klaipėdos universitete nustatė diskriminacijos atvejį socialinės padėties pagrindu. Pasak tarnybos, į aukštąją mokyklą norėjęs įstoti buvęs karys savanoris negavo pusės papildomo konkursinio balo u...
-
Iškeltas „Saulės“ mokyklos vainikas
Klaipėdos rajone Trušeliuose vyko statomos „Saulės“ mokyklos vainiko iškėlimo ceremonija. Renginio vedėjai priminė, kad lietuviai tokį statybų etapą, kai keliamos gegnės, vadindavo kazilinėmis. Jų metu ant stogo buvo i&scar...
-
Klaipėdiečiai sunerimo: kokiu tikslu kertami krūmai?
Įvairiose uostamiesčio vietose rangovai ėmėsi menkaverčių krūmų šalinimo. Tačiau akylūs klaipėdiečiai sunerimo – kokiu tikslu yra kertama? ...
-
Klaipėda investuoja į sveikatą: reikšmingi pokyčiai ir ateities tikslai
– Gerb. Mere, kokie svarbiausi darbai ir pokyčiai Klaipėdos miesto sveikatos sistemoje įvyko per pastaruosius metus? – Šiuo metu Lietuvoje sveikatos srityje vykdomos šešios reikšmingos reformos, kurios apima asmens s...
-
Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių
Savaitgalį pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai ties Karkle pastebėjo kritusius paukščius. Gyventojai sunerimo – kas galėjo pražudyti tiek sparnuočių? ...
-
Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų
Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Todėl reaguodama į tai Neringos savivaldybė planuoja dėl krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų kreipt...