Visuomenei prieinami duomenys

Atliepdamas vieną opiausių nūdienos aplinkosaugos iššūkių – CO2 mažinimą – Klaipėdos uostas pradeda detalią laivų, technikos ir transporto išskiriamos emisijos stebėseną.

Sutartis dėl programinės įrangos, apskaičiuosiančios ir vizualiai pateiksiančios šiuos duomenis, nuomos pasirašyta su Suomijos įmone „Gisgro“.

„Klaipėdos uostas nuosekliai siekia tvarumo tikslų, o emisijų stebėsenos sistema yra dar vienas reikšmingas žingsnis šia kryptimi, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. – Stebėdami ir analizuodami duomenis, galėsime ieškoti veiksmingiausių priemonių, kurios padės mažinti neigiamą poveikį aplinkai, bei užtikrinti, kad Klaipėdos uostas taptų vienu žaliausių ir pažangiausių transporto ir logistikos mazgų Europoje.“

Suomijos įmonei „Gisgro“ priklausanti programinė įranga, naudodama įvairias sistemas ir duomenis, pagal Europos aplinkos apsaugos agentūros apskaitos metodiką apskaičiuos Klaipėdos uoste apsilankiusių laivų, dirbančios technikos ir transporto išskiriamas emisijas nuo 2023 iki 2026 m.

Duomenys bus atvaizduojami sukuriant vizualizacijas, kurios taip pat bus pateikiamos visuomenei.

Padės įvertinti kitas priemones

Klaipėdos uoste bus tiriami anglies monoksidai, azoto oksidai, sieros dioksidas, kietosios dalelės ir kitos emisijos. Stebėsena taip pat apims šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio matavimus, kuriuos Klaipėdos uostas įsipareigoja vykdyti pagal šiemet jam suteiktą PERS (Port Environmental Review System) sertifikatą. Šių duomenų apskaitą atlikti įpareigoja ir įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva.

Uosto direkcija jau yra gavusi Europos Sąjungos finansavimą elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūrai uoste diegti, netrukus bus pradėtas įgyvendinti žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektas, įmonė taip pat stato tris aplinkai draugiškus laivus, o uoste veikiančios krovos ir laivų statybos bei remonto įmonės kasmet investuoja į tvaresnius ir aplinkai draugiškesnius sprendimus.

Tad atliekant stebėseną, bus galima fiksuoti, kaip šių priemonių diegimas atliepia uosto tikslus mažinti poveikį aplinkai. Taip pat bus galima daryti duomenimis pagrįstas išvadas, kurios priemonės veikia, o kurias reikia tobulinti bei kurios sritys išlieka probleminėmis. Ši sistema padės Klaipėdos uostui dar labiau priartėti prie tvaraus veiklos modelio.

Tieks elektrą nuo kranto

Prenumeruojama programinė įranga, skaičiuosianti laivų, technikos ir transporto išskiriamas emisijas per 2023–2026 m. laikotarpį, Uosto direkcijai iš viso kainuos 68 tūkst. eurų, neskaičiuojant PVM.

Suomių įmonė „Gisgro“ specializuojasi skaitmeninių sprendimų, kurie skirti uostams valdyti, srityje. Savo klientams bendrovė teikia informacines sistemas, padedančias efektyviau valdyti infrastruktūrą, užtikrinti saugumo kontrolę, aplinkos apsaugą, optimizuoti kasdienes operacijas. Įmonė turi emisijų skaičiavimo uostuose patirties.

Laivų, technikos ir transporto emisijos uoste Klaipėdos universiteto mokslininkų skaičiuotos bei vertintos ir 2022-aisiais.

Jaučiame didžiulę atsakomybę ir esame pasirengę dėti kuo daugiau pastangų, kad mūsų veikla atitiktų aukščiausius aplinkosaugos standartus.

Itin svarbų žingsnį siekiant mažinti uosto veiklos poveikį aplinkai bei stiprinti miestiečių gyvenimo kokybę žymi ir kita Klaipėdos uosto tvarumo iniciatyva. Europos Komisija teigiamai įvertino elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūros kūrimo uoste projektą, kurio vertė siekia apie 11 mln. eurų, – jam įgyvendinti numatytas 8,6 mln. eurų siekiantis ES finansavimas.

„Priežasčių, kodėl būtent dabar pradedame elektros tiekimo nuo kranto stotelių įrengimo darbus, yra keletas. Pirmiausia – tai supratimas, kad tarša yra glaudžiai susijusi su klimato kaita, o visuotinio atšilimo padarinius visi jaučiame ir matome“, – teigė Klaipėdos uosto vadovas.

Algis Latakas. Partnerių nuotr.

Augs konkurencinis pranašumas

Šios investicijos į aplinkai draugiško uosto kūrimą atspindi įsipareigojimą būti moderniu, inovatyviu ir atsakingu jūrų transporto centru.

„Elektros tiekimo nuo kranto stotelių įrengimas lems tikrai didelius pokyčius. Visų pirma teigiamas pasekmes pajus Klaipėdos miestas ir jo svečiai – laivams elektrą kraunantis nuo kranto ir išjungus variklius, liks mažiau žmones erzinančių iš laivų kylančių dūmų. Esame įsikūrę unikalaus gamtos kampelio pašonėje, pagaliau visa Baltijos jūra yra itin jautri aplinkosaugos atžvilgiu. Todėl jaučiame didžiulę atsakomybę ir esame pasirengę dėti kuo daugiau pastangų, kad mūsų veikla atitiktų aukščiausius taršos suvaldymo standartus“, – kalbėjo A. Latakas.

Be globalių siekių stabdyti klimato atšilimą ir užkirsti kelią su tuo susijusioms pasekmėms, ne mažiau svarbus ir ekonominis aspektas – įgyvendinti elektrifikavimo projektai neabejotinai prisidės prie uosto konkurencingumo tarptautinėje rinkoje didinimo.

Šiandien į Klaipėdos uostą atplaukę laivai daugiausia naudoja dyzeliną. Šie degalai naudojami laive ne tik plaukiant, bet ir jam stovint uoste. Dyzelinu yra maitinami jo generatoriai. Remiantis pernai Klaipėdos uosto veiklos poveikį vertinusių mokslininkų išvadomis, elektros tiekimo į laivus infrastruktūra krantinėse žymiai prisidėtų prie emisijų mažinimo.

Energija – iš žaliųjų šaltinių

Ši infrastruktūra pirmiausia bus diegiama į Klaipėdos uostą plaukiantiems „DFDS Seaways“ ir „TT-Line“ keltams. Trys stotelės bus įrengtos Centriniame Klaipėdos terminale ir viena – Klaipėdos konteinerių terminale, pietinėje uosto dalyje. Jos turėtų pradėti veikti jau 2026-aisiais. Pirmųjų keturių elektros stotelių įrangos kaina sieks 5,3 mln. eurų be PVM.

Krantinių elektrifikacija numatyta ir tose krantinėse, prie kurių švartuojami konteinerius gabenantys laivai bei kruiziniai laineriai, taip pat Klaipėdos uosto laivynas. Visą numatytą uosto krantinių elektrifikavimo projektą tikimasi baigti 2028 m.

Estijoje jau komplektuojama įranga, kuria laivams uoste nuo kranto bus tiekiama elektra. Šią įrangą tieks, montuos ir visus paleidimo bei derinimo darbus atliks įmonės „Aktsiaselts BLRT ERA“ Klaipėdos filialas.

Šiuo metu taip pat rengiamas elektros tinklų statybos projektas, gavus statybą leidžiantį dokumentą bus perkami rangos darbai.

Klaipėdos uostas, įgyvendinęs šį infrastruktūros projektą, elektrą planuoja pirkti iš tiekėjų, kurie ją generuos iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulė bei vėjas.

Europos Komisijos finansavimas Klaipėdos uosto krantinių elektrifikavimo projektui numatytas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) Transporto programą.