Kapitonas locmanas laimėjo prieš darbdavį

Nedažnas atvejis Lietuvos teisinėje sistemoje, kad žmogus iš darbdavio išsireikalautų dešimttūkstantinių sumų už viršvalandžius, budėjimą namuose ar darbą poilsio dienomis.

Ryžosi eiti į teismus

Klaipėdietis, kurio pavardės, kaip privataus asmens, teismai neskelbia, nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2021 m. liepos 26 d. dirbo kapitonu locmanu vienoje Klaipėdos  bendrovėje.

Kai jis išėjo iš darbo ir kilo ginčas, kodėl darbdavys jam nesumokėjo už darbo viršvalandžius, naktį ar poilsio dienomis. Panašių situacijų būna kiekviename darbe. Retas ryžtasi eiti į teismus ar kitas instancijas ieškoti teisybės.

Šis klaipėdietis kapitonas locmanas ryžosi. Jo darbo sutartyje buvo numatyta 40 valandų darbo savaitė, o jis dirbo gerokai daugiau.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisija nustatė, kad darbdavys už papildomą darbą per 3 metus nuo 2018 m. liepos iki 2021 m. liepos žmogui liko skolingas per 25 tūkst. 903 eurus už viršvalandžius, darbą poilsio dienomis ir panašiai.

Bendrovės atstovai tikino, kad su kapitonu locmanu buvo atsiskaityta.

Pats kapitonas locmanas, įvertinęs situaciją dėl budėjimo namuose, netesybų, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų kreipėsi į teismus prašydamas priteisti per 39 tūkst. eurų.

Neapibrėžtas locmano darbas

Bylą nagrinėjo Plungės apylinkės teismas. Šių metų kovo 16 d. jis priėmė sprendimą kapitono locmano naudai iš bendrovės priteisti per 10 tūkst. eurų už viršvalandžius, per 8 tūkst. eurų už darbą poilsio dienomis, beveik 13 tūkst. eurų už papildomą budėjimą namuose, per 4 tūkst. eurų netesybų ir beveik 1,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Iš viso per 35 tūkst. eurų.

Teismas laikėsi nuostatos, kad išvykstantys ir atvykstantys laivai būdavo registruojami žurnaluose, kapitono locmano darbo laikas fiksuotas laiko apskaitos žiniaraščiuose. Pagal juos buvo matyti, kad darbo laikas neapsiribodavo vien 40 valandų per savaitę.

Locmano darbo laikas nėra konkrečiai apibrėžtas, nes jis labai priklauso nuo oro sąlygų, į uostą atplaukiančių laivų plaukimo laiko, uosto dispečerių, laivų eismo tarnybų nurodymų ir kitų aplinkybių.

Nepadėjo ir argumentas, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildęs pats kapitonas locmanas. Teismas iškėlė argumentą, kad nėra įrodymo, jog žiniaraščiai pildyti neteisingai. Jei net taip ir buvo, darbdavys realiai turėjęs kontroliuoti darbuotojo darbo laiką.

Darbdavys negalėjęs nežinoti, kad yra dirbami viršvalandžiai, nes kiekvieną mėnesį iš kapitono locmano gaudavo užpildytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

Teisme konstatuota, kad locmano darbo laikas nėra konkrečiai apibrėžtas, nes jis labai priklauso nuo oro sąlygų, į uostą atplaukiančių laivų plaukimo laiko, uosto dispečerių, laivų eismo tarnybų nurodymų ir kitų aplinkybių.

Teismui nekilo jokių abejonių, kad kapitonas locmanas galėjo dirbti ilgiau, nei buvo numatyta darbo sutartyje, nors darbdavio atstovai ir teigė kitaip. Jo darbas buvo susijęs su remontuojamų laivų įvedimu ir išvedimu iš dokų, laivybos kelio stebėjimu, aliarmo skelbimu gaisro atveju, stebėjimu, kad darbo vietoje neįvyktų nelaimė ir kita. Kvalifikuota, kad tai iš esmės yra nuolatinis budėjimas.

Darbdavys kaltino darbuotoją

Klaipėdos apygardos teismui nekilo abejonių dėl Plungės apylinkės teismo kovo 16 d. sprendimo. Jis kvalifikavo, kad Plungės apylinkės teismas pateikė kvalifikuotas išvadas. Jos buvo pagrįstos laiko ir pinigų santykio už darbą skaičiavimais.

Bendrovė turėjo savo argumentų. Ji tikino, kad su darbuotoju šiam išeinant iš darbo visiškai atsiskaitė. Jos teigimu, byloje nėra įrodymų, jog kapitonas locmanas budėjo būdamas namuose. Tokio nurodymo iš bendrovės jis neva nebuvo gavęs. Budėjimo laikas namuose neva niekaip nebuvęs fiksuotas.

Iškeltas ir toks argumentas, kad kai kuriais atvejais, kai žiniaraščiuose buvęs fiksuotas laikas, kapitono locmano net nebuvę Klaipėdoje ir netgi Lietuvoje. Buvęs darbuotojas apkaltintas ir tuo, kad neva pats nuolat pažeidinėjęs darbo sutartį – neva nepasižymėdavęs elektroninėje darbo apskaitos sistemoje, kur privalėdavę pasižymėti visi į darbą atvykę bendrovės darbuotojai.

Dėl šių ir kitų argumentų bendrovės atstovai po ne jų naudai paskelbto Klaipėdos apygardos teismo sprendimo papildomai kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Šis šių metų spalio 10 d. priėmė nutartį atsisakyti priimti kasacinį skundą. Tai iš esmės reiškia, kad ankstesni teismų sprendimai pripažįstami teisėtais ir ginčas byloje baigtas. Retas atvejis, kai žmogus už papildomas darbo valandas prisiteisė iš darbdavio nemažą sumą pinigų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gerbiamas Romai,

Gerbiamas Romai, portretas
uosto direkcijoje dirba locmanai, gi kapitonai locmanai , paprastai, dirba laivų remonto įmonėse, kur reikia ne tik įvesti-išvesti laivus, bet ir prižiūrėti juos stovint įmonės teritorijoje.

As

As portretas
Šaunuolis, kad išsireikalavo, kapitonas- locmanas tikras, pažystu, darbdavys nesitikėjo, kad taip gali būti.

Romas

Romas portretas
Ir kokioje čia Klaipėdos bendrovėje apart uosto direkcijos dirba locmanai? Bent aš, susijęs su laivų agentavimo virš 30 metų, tokių nežinau. Ir kokia dar apskaita? Locmanas pateikia kapitonui pasirašyti kada jis atvyko į laivą ir kada išvyko. Jų pagrindu direkcija išrašo sąskaitą savininkui, t.y. agentui. O šiais metais locmano paslaugas atpigino tiek, kad krovos kompanijos už švartavimą lupa iki 5 kartų daugiau( kai laivas atvyksta/išvyksta naktimis per išeigines) nei mokama už locmano paslaugas, nepriklausomai nei nuo oro sąlygų, nei nuo šventinių dienų, nei nuo paros laiko.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių