Kapinėse – akibrokštas

Dienraštis jau rašė ("Užėmė svetimą kapavietę?", "Klaipėda", 2019 05 10), kaip per Motinos dieną A.Babeško susiruošė į Lėbartų kapines aplankyti prieš septynerius metus mirusios savo mamos kapo.

Tąkart jis užsuko ir prie netoliese palaidotų savo dėdės bei pusbrolio kapo.

Klaipėdiečio siaubui, toje šeimyninėje kapavietėje jis pamatė naują kauburėlį. Neseniai čia buvo palaidotas svetimas jiems žmogus.

Klaipėdietis baisėjosi ir negalėjo rasti sau paaiškinimo, kaip taip galėjo atsitikti.

Aleksandro dėdės ir pusbrolio kapas yra visai netoli centrinių vartų Lėbartų kapinėse, vieta – labai patogi, atvažiavus nereikia toli eiti.

Kapavietė – labai didelė, skirta trims ar net keturiems palaidojimams, bet čia iki šių metų sausio ilsėjosi tik du žmonės. Vienas palaidotas 1992, o kitas – 1993 m.

Ant kapo stovi brangus juodo marmuro paminklas, kuriame išgraviruota, kad čia ilsisi dar ir Zinaida B., mirusi 1995 m.

Tačiau moters amžinojo poilsio vieta iš tikrųjų yra Donecke, kur ji po savo vyro mirties išvyko, ten mirė, o dabar nėra jokių galimybių atgabenti jos palaikų ir perlaidoti šalia vyro bei sūnaus.

Donecko teritorijoje vyksta karo veiksmai.

"Taip atsitiko, kad Zinaida išvyko į Ukrainą ir ten mirė. O ji juk planavo čia atgulti, šalia savo šeimos. Net kai paminklą užsakė, ji iš anksto savo atvaizdą paprašė iškalti akmenyje šalia savo vyro nuotraukos. Bet iki šiol dėdė ir mano pusbrolis čia palaidoti buvo dviese", – patikslino A.Babeško.

Taigi vyras, pamatęs, kad jo artimųjų kapavietėje neseniai palaidotas trečias velionis, buvo, švelniai tariant, priblokštas.

Sesuo palaidojo uošvį

Ant naujai supilto kauburėlio įsmeigtas medinis stačiatikių kryžius, ant jo užrašytas vardas ir pavardė, taip pat – gimimo bei mirties datos.

Paklaustas, ar jis kada pažinojo šį velionį, A.Babeško neslėpė, jog tai jam gerai pažįstamas asmuo, su juo puikiai sutarė ir jis buvo labai geras žmogus.

Manyčiau, šiuo poelgiu peržengtos visos padorumo ribos. Kaip šitaip galima?

"Tai mano sesers Liudmilos uošvis. Bet vis dėlto su mano dėdės šeima neturi nieko bendra. Jis visiškai svetimas žmogus. Su seserimi jau ilgą laiką nebendrauju, todėl net nežinojau, kad jis mirė. Ir net nenutuokiau, kad jis palaidotas mūsų giminės kape. Manyčiau, šiuo poelgiu peržengtos visos padorumo ribos. Kaip šitaip galima?" – piktinosi klaipėdietis.

A.Babeško tikino, jog jam esą ne vis viena, kas čia vyksta.

Vyras pabrėžė, jog leidimo laidoti svetimą žmogų dėdės kape jo niekas niekada neprašė.

"Juk mano sesers uošvis turi brolį, neabejoju, kad jis irgi dalyvavo laidotuvėse, kaip ir kiti jo giminaičiai, niekaip nesuprantu, kodėl jie visi tylėjo, juk matė, kad žmogus laidojamas svetimame kape?" – negalėjo atsitokėti klaipėdietis.

Tarnybos darbuotojus suklaidino?

A.Babeško įsitikinimu, į klausimus dėl giminės kape palaidoto svetimo žmogaus pirmiausia turėjo atsakyti jo sesuo Liudmila Grebeniuk, nes velionis – jos uošvis, vyro tėvas.

Atsakymo klaipėdietis tikėjosi iš Kapinių priežiūros tarnybos darbuotojų.

Apsilankęs pas tarnybos vedėją Ziną Stankienę, A.Babeško išdėstė savo bėdą.

Tąkart žurnalistų akivaizdoje kapinių priežiūros tarnybos vadovė Aleksandro atsiprašė ir tikino, jog L.Grebeniuk pateikė būtent tokią informaciją, kad daugiau "artimesnių giminių nėra".

Tad nesitikėta, kad dėl svetimo žmogaus palaidojimo toje kapavietėje kas nors kels pretenzijas.

Reikalavimas vienas – perlaidoti

A.Babeško teigimu, yra gyvos dvi jo mirusio ir tame kape palaidoto pusbrolio Viačeslavo dukros (merginos gyvena Taškente), taip pat – dvi pusseserės, kurioms svetimo žmogaus palaidojimo klausimas dėdės ir pusbrolio kape taip pat svarbus.

Teigiama, kad nė vieno jų leidimo atsiklausta nebuvo.

Klaipėdos savivaldybės Ūkio skyriuje vyriausiąja specialiste dirbanti L.Grebeniuk dar gegužę dienraščiui savo versiją paaiškino labai paprastai.

"Mirė mano uošvis. Ten buvo didelė mano giminių kapavietė, ji buvo neprižiūrima. Piktžolės augo. Reikia tą kapą tvarkyti, prižiūrėti, nes jau 26 metus ten niekas netvarkyta. Pagalvojau, palaidosime uošvį ir prižiūrėsime abu kapus. Nemanau, kad čia kokį kriminalą padariau", – neslėpė tarnautoja.

Į klausimą, kodėl Kapinių priežiūros tarnybos darbuotojams neprasitarė, kad dar yra ir kitų giminaičių, L.Grebeniuk tada tiesiai neatsakė, tik pridūrė, kad jos brolis irgi galėjo prisiimti įsipareigojimą tvarkyti tą kapą, bet esą to nepadarė.

Savo ruožtu L.Grebeniuk brolis A.Babeško kreipėsi į savivaldybę, kad dėl šio atvejo "būtų atliktas išsamus tyrimas ir nustatyti asmenys, kurie netinkamai ir aplaidžiai atliko savo pareigas, taip pat įvardytos galimybės dėl svetimo asmens perlaidojimo į kitą kapavietę".

Valdininkai tik apgailestauja

Pateikęs raštišką skundą, lygiai po mėnesio A.Babeško gavo savivaldybės administracijos atsakymą, pasirašytą direktoriaus Gintaro Neniškio.

Gautas raštas, anot pašnekovo, jį išmušė iš vėžių.

"Klaipėdos savivaldybės administracija (…) išnagrinėjo situaciją ir informuoja, kad teisės aktų pažeidimų nenustatyta, tarnybinio nusižengimo tyrimas Z.Stankienės, Kapinių priežiūros skyriaus vedėjos atžvilgiu nepradėtas. Apgailestaujame dėl susidariusios situacijos ir siūlome sprendimą – padalyti esamą kapavietę", – rašoma atsakyme į skundą.

Toliau tame rašte dėstoma, kad kapavietė yra kraštinė, jos faktiniai matmenys – 4 x 2,6 m.

Taip pat dokumente pranešama, kad yra galimybė suformuoti dvi atskiras kapavietes po 2 x 2,6 m su tarpusavyje atskirtu praėjimo takeliu.

Savivaldybė tokiu būdu tikėjosi, jog bus ir vilkas sotus, ir avys sveikos, bet A.Babeško šitas siūlymas kategoriškai netenkina.

Vyras pateikė dar vieną skundą, kuriame tvirtino, jog su kapavietės padalijimu jis kategoriškai nesutinka ir reikalauja, kad svetimas žmogus būtų perlaidotas į kitą, jam skirtą šeimos kapavietę.

"Susidaro nuomonė, kad Miesto ūkio departamento darbuotojai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus ir dėl to didelės žalos patyrė kitas fizinis asmuo. Pagal teisės aktus tokia veika yra traktuojama kaip nusikalstama ir yra numatyta baudžiamoji atsakomybė", – teigiama A.Babeško skunde savivaldybei.

Geranoriško susitarimo nebus?

Į šitą klaipėdiečio pretenziją jau atsakė Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Jis taip pat tvirtino, kad L.Grebeniuk prašyme dėl leidimo laidoti išdavimo "daugiau artimųjų nenurodė".

"Teisės aktais nėra nurodyta, kad kapavietėje turi būti laidojami tik giminystės ryšiais susieti asmenys. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, apie kurias nebuvome informuoti ir jų neturėjome galimybių gauti iš kitų šaltinių, siūlome šią situaciją spręsti geranoriškai, giminių susitarimu", – rašė L.Dūda atsakyme į A.Babeško skundą.

A.Babeško tvirtino, kad šio klausimo jis taip nepaliks.

Jei vis dėlto savivaldybė netenkins jo reikalavimo, vyras nusiteikęs bylinėtis, kad svetimas žmogus būtų perlaidotas į kitą vietą.

"Ne man vienam tai yra svarbu, visa mūsų giminė sukilo, visi pasipiktinę, kad mūsų artimųjų kape palaidotas svetimas žmogus. Tai yra nežmoniška, taip elgtis negalima. Tas velionis buvo garbingas ir doras, manau, kad po mirties jis nusipelnė atskiro žemės sklypo. Bet suprantu, kad be teismo čia nieko nebus", – teigė A.Babeško, nusiteikęs teisiniu keliu atstatyti teisybę.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius G.Neniškis pripažino, kad reikalas nemalonus ir reikės dar kartą aiškintis faktines aplinkybes, kaip į kapavietę buvo palaidotas svetimas žmogus be kitų artimųjų valios.

"Paaiškėjus, kad yra daugiau žmonių, prieštaraujančių tam palaidojimui, reikės susikviesti visas suinteresuotas puses ir bandyti draugiškai sutarti, nes bet kokiu atveju perlaidojimas yra labai nemalonus dalykas visiems. Geriausia, kad giminės susitartų tarpusavyje ir nereikėtų miestui kištis. Bet jei bus išsiaiškinta, kad artimųjų valios tikrai buvo nepaisoma, reikės priimti sprendimą, neatmetant ir paties drastiškiausio varianto", – pakomentavo G.Neniškis.