Mažiau ilgųjų savaitgalių

Jau planuojantys atostogas šiemet turėtų turėti omenyje tai, kad ilgųjų savaitgalių bus ne tiek daug, kaip pernai, kai tokių buvo net penki.

Tris išeigines turėsime balandį, per Velykas, tada nedirbsime tris dienas nuo to mėnesio 19 iki 21 dienos.

Kitas ilgasis savaitgalis šiemet bus tik per Žolinę, rugpjūčio 15 dieną, nes ši šventinė diena bus penktadienis ir prisišlies prie šeštadienio.

Gruodžio 24 diena, Kūčios, bus trečiadienis, tai reiškia, kad ilsėtis iš viso bus galima penkias dienas – iki pat gruodžio 28 dienos, sekmadienio, imtinai. Tai jau netgi galima vadinti atostogomis.

Tokį sutapimą galima vadinti tikra likimo dovana ir kompensacija už tai, kad kitos šventinės dienos neleis ilgiau mėgautis išeiginėmis.

Kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, šiemet bus antradienį, gegužės 1-oji, kai minima Tarptautinė darbo diena, bus ketvirtadienį, o birželio 24-oji, Joninės, bus antradienį.

Kitos šventės, kai paprastai turime laisvadienius, sutaps su savaitgaliais ir nesuteiks galimybės ilgiau pailsėti.

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji šiemet – sekmadienis, kaip ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, liepos 6-oji.

Visų šventųjų ir Vėlinių dienos, lapkričio 1-oji ir 2-oji sutaps su savaitgaliu, todėl artimųjų kapus aplankyti turėsime spėti per šias dvi išeigines.

Pritarimas: Klaipėdos meras A. Vaitkus pritaria daugeliui idėjų, kuriomis garsinamas uostamiestis. S. Lisausko / BNS nuotr.

M. K. Čiurlioniui – daug renginių

Lietuva ir Klaipėda šiemet visus metus minės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, nors šis kūrėjas ir nėra tiesiogiai susijęs su Klaipėda. Ši data įtraukta ir į UNESCO minimų sukakčių sąrašą.

Pirmasis uostamiestyje šiai sukakčiai paminėti skirtas renginys numatytas jau sausio 16 dieną. Tai bus Klaipėdos koncertų salėje vyksiantis fortepijoninis pianisto Simono Poškos rečitalis.

Vienas klaipėdiečių laukiamiausių renginių vasarį bus šviesų festivalis. Pavadinta „M. K. Čiurlionio vizijos šviesoje“ audiovizualinė paroda turėtų supažindinti su lietuvių kūrėjo paveikslais bei muzika.

Miesto meras Arvydas Vaitkus palaikė mūsų idėją.

Kol kas nelabai aišku, kur, bet tikrai lauke bus demonstruojamos šio kūrėjo paveikslų reprodukcijos, jas papildys šviesos efektai ir kompozitoriaus kūrinių skambesys.

Esama planų šią parodą demonstruoti ilgiau nei kelias šviesų festivalio dienas.

Balandžio 4-ąją koncertų salėje prasidėsiantis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ bus taip pat pažymėtas M. K. Čiurlionio vardu, jam skiriamas pirmasis festivalio kūrinys, o jį atliks Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatro orkestras.

M. K. Čiurlioniui numatoma skirti ir šių metų Jūros šventę. Jono kalnelio saloje, kur esame pratę matyti išskirtinius šios šventės reginius, numatoma surengti koncertą, kurio metu skambėtų M. K. Čiurlionio simfoninės poemos ir kūriniai fortepijonui, adaptuoti orkestrui.

O temstant renginį nuspalvinti žada M. K. Čiurlionio paveikslų „Rex“, „Karalių pasaka“, „Saulė“ projekcijos.

Šio koncerto metu bus kur paganyti akis, nes jis nušvis ir šviesos instaliacijomis, sinchronizuotomis su muzikiniais akcentais.

Klaipėda turi gilias muzikos festivalių bei konkursų tradicijas, šiemet jie taip pat bus skirti didžiojo kūrėjo sukakčiai paminėti.

Rudenį „Permainų muzikos“ festivalyje M. K. Čiurlioniui bus skirti du koncertai, o rugsėjį Žvejų rūmuose numatomas grandiozinis Lietuvos, Latvijos chorų ir Vilniaus universiteto kamerinio orkestro koncertas, kurio metu bus atliekama M. K. Čiurlionio kūrinių programa. Numatoma, kad jame dalyvaus aštuoni chorai.

Rugsėjo gale vyksiantis tradicinis „Švyturių ralis“ taip pat bus skirtas pažinčiai su šia didžia asmenybe.

M. K. Čiurlioniui bus dedikuota daug parodų, edukacijų, patyrimų ir net ekskursija.

Sukaktis: šiemet klaipėdiečiai turės progą labiau pažinti S. Dachą, apdainavusį Taravos Anikės grožį ir dorybes. Vytauto Petriko nuotr.

Padės pažinti S. Dachą

Klaipėdiečiams bus įdomu pažinti vieną žymiausių baroko poetų Simoną Dachą, kurio 420-ąsias gimimo metines minės ne tik Klaipėda.

Ši pažintis turėtų atverti akis ne vienam uostamiesčio gyventojui.

Juk ne kiekvienas žino, kad Teatro aikštėje stovinti skulptūra, daugelio vadinama tiesiog Anike, yra paminklas S. Dachui, apdainavusiam Anikės iš Taravos grožį ir dorybes. Jo eilės virto kiekvienam vokiečiui žinoma daina.

Gimęs netoli Klaipėdos ir šiame mieste lankęs pradžios mokyklą S. Dachas tapo produktyviu ir gerai žinomu poetu, o Klaipėda jam visada buvo mylimas, sentimentais apipintas miestas.

Tikimasi, kad gausybė renginių, skirtų paminėti poeto gimimo sukaktį, padės garsinti Klaipėdą ir stiprins mūsų miesto tarptautinį įvaizdį.

Tiesa, renginių paminėti didžiojo poeto sukaktį Klaipėdoje vyks nepalyginamai mažiau nei dedikuotų M. K. Čiurlioniui.

Pažinti, suprasti ir pradėti laikyti savu S. Dachą padės ekskursija po miestą, lankant vietas, kurios susijusios su šio kūrėjo gyvenimu bei vardu.

Ši ekskursija gali tapti viena patraukliausių ne tik atvykėliams, bet ir patiems klaipėdiečiams.

Spalį Klaipėdos savivaldybės viešoji Imanuelio Kanto biblioteka šių metų filosofinės minties festivalio metu visą dieną skirs S. Dachui.

Rudenį Klaipėdos etnokultūros centras S. Dacho 420-osioms gimimo metinėms skirs atskirą renginį, kurio metu ketinama klausyti poeto sukurtų liuteroniškų giesmių, jas atliks Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios ansamblis „Adoremus“.

Net ekscentriškasis Klaipėdos kūrėjas Benas Šarka su „Gliukais“ ketina skirti S. Dachui spektaklį, nuostabą keliančiu pavadinimu „Dach, Bach, Bachus“. Spektaklio autoriai judesio ir poetinėmis formomis ketina atskleisti pirmojo Klaipėdos poezijos dainiaus istoriją.

I. Kanto bibliotekos jaunimo padalinys su atvira jaunimo erdve vėlų rudenį žada pasitelkti dirbtinį intelektą pažinčiai su XVII amžiumi ir S. Dachu.

Žvejų rūmuose bus galima apžiūrėti Antano Stanevičiaus fotografijų parodą, kurioje užfiksuoti unikalūs Taravos Anikės sugrąžinimo į Klaipėdą momentai.

Jolanta Norkienė-Kokkalis. Asmeninio archyvo nuotr.

Parkui – 200 metų

Šiemet klaipėdiečiai galėtų minėti 200 metų nuo tada, kai 1825 m. plantacijos inspektoriumi paskirtas Johanas Riechertas pradėjo apželdinti pajūrio smėlio ruožą.

Šį darbą jis dirbo 26 metus, o jo vaisiais klaipėdiečiai džiaugiasi ir šiandien, nė neprisimindami, kad Poilsio parkas yra dirbtinis, žmonių triūso vaisius.

Vokietijoje pastaruoju metu gyvenanti klaipėdietė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivink savo miesto parką“ vadovė Jolanta Norkienė-Kokkalis, asociacijos „Klaipėdos miestiečių draugija“ valdybos pirmininkas Benas Volodzka ir Klaipėdos krašto kultūros paveldo išsaugojimo fondo direktorius dr. Arvydas Urbis nusiteikę šią vasarą miestiečius pakviesti į parką.

Netoli vokiečių karių kapus juosiančios akmeninės tvoros jie ketina atstatyti obeliską, kuriuo bus įamžintas Poilsio parko kūrėju laikomo J. Riecherto atminimas.

„Miesto meras Arvydas Vaitkus palaikė mūsų idėją, todėl tikiu, kad mums pavyks atkurti paminklą parko įkūrėjui“, – viltimis dalijosi J. Norkienė-Kokkalis.

Tiesa, Parko metais 2025-ieji Klaipėdoje nėra paskelbti, bet 200 metų parko sukaktis uostamiesčiui yra reikšmingas įvykis.

Šiemet sukaks 150 metų, kai Klaipėdoje atsirado geležinkelis, jis sujungė uostamiestį su Tilže.