Už poros kilometrų nuo Lietuvos ir Latvijos sienos esančiame Nidos kaimelyje našlė Biruta jau dešimt metų skaito meilės laiškus, kuriuos buteliuose atplukdo jūra.

Vanduo išmeta prie namų

Į garsią Holivudo istoriją "Žinutė butelyje" panaši Birutos patirtis moteriai nevirto romantiška pažintimi. Našlės namuose saugomos kelios dešimtys laiškų iš įvairių Baltijos valstybių – ne tik kaimynės Lietuvos, bet ir Lenkijos, Vokietijos, Švedijos.

"Nežinau kodėl jūra viską meta ties mano namu. Gal kokios povandeninės srovės čia ateina", – juokėsi 66-erių moteris.

Pirmąjį butelį, kuriame pastebėjo popieriaus raštelį, moteris rado atsitiktinai. Tuo metu dar buvo gyvas Birutos vyras.

"Jam, kaip ir man, buvo smalsu, kas ten parašyta. Atidarę butelį, radome lietuvišką laišką. Taip norėjau jį perskaityti, kad nunešiau išversti. Gavę vertimą, susėdome su vyru skaityti. Praėjo daug laiko, nepamenu, koks pirmas įspūdis buvo – turbūt smalsu, jaudino, kad kažkas taip gražiai gali parašyti", – kalbėjo moteris.

Rado jaunavedžių priesaiką

"Mielasis, visą laiką, visą amžiną laiką noriu kalbėtis su tavimi. Mylėti tave, skaityti tavo mintis per atstumą, švelniame vakaro ore rašyti tau laiškus širdies šriftu – kad niekas nesuprastų. Nemoku gyventi be tavęs…Esu dėkinga gyvenimui ir tau už mūsų laimę", – tokį raštelį butelyje 2003-iųjų balandį pajūryje aptiko Biruta.

"Nežinau, kas jį parašė ir kada įmetė į jūrą. Veikiausiai rašė mergina savo mylimajam", – susidomėjusi laišką vartė latvė.

Imdama į rankas kitą lietuvišką laišką, moteris klausė, kas jame parašyta.

"Jaunieji prisiekė meilę. Devyneri metai praėjo, įdomu, ar jų šeima tebėra tvirta?" – skaitydama jaunavedžių Dianos ir Egidijaus priesaiką svarstė moteris.

Dirbo traktorininke

Viena savo sodyboje laiką leidžianti latvė prisipažįsta, kad svetimų jausmų ji nepavydi.

"Nesu tokia sentimentali, man gerai ir vienai. Nesu iš tų tipiškų moterų, aš tvirto charakterio. Su tokiu būdu man geriau reikėjo gimti vyru", – tikino moteris.

Biruta sakė, kad nugyveno gyvenimą su savo vyru taikiai.

"Visko pasitaikydavo, tačiau mes su vyru nekariavome. Susilaukėme sūnaus, dabar jis pats jau dukrelę augina. Jai močiutės sodyba vasarą – tikra atgaiva", – pasakojo latvė.

Tačiau paklausta, kuo gyvenime jai teko užsiimti, moteris atsidūsta.

"Sunkią profesiją turėjau, buvau traktorininkė. Ir mano vyras traktorininkas buvo. Su juo ir susipažinome traktorininkų mokykloje. Todėl man nesunku prikalti, sumeistrauti ar kitą sunkų darbą padaryti", – kalbėjo moteris.

Plukdo 4 mėnesius

Kiekvieną aptiktą meilės raštelį moteris kruopščiai saugo įdėjusi į aplankus.

Tačiau kol kas nė vienas meilės laiško autorius dar nepasibeldė į Birutos duris.

"Radau iš įvairių šalių rašytus laiškus. Ne visuose yra data. Neaišku, kada kai kurie įmesti į jūrą. Tačiau vienas, atplukdytas iš Vokietijos 2009-ųjų rugsėjį, į jūrą buvo įmestas gegužę. Matyti, kad iš Vokietijos jūra butelį atplukdo per keturis mėnesius", – stebėjosi moteris.

Daugiausia Birutos namuose – lietuviškų laiškų.

"Neaptikau tik latviškų. Negi latviai jų nerašo? O jei rašo, gal jūra juos kažkur kitur plukdo?" – svarstė moteris.

Skulptūros iš radinių

Nidos kaime Birutos sodyba traukia daugelio pašalaičių akis. Iš toli sodybą, kuri pavadinta "Gaigalo" vardu, žymi įvairiaspalvių ženklų gausybė.

"Kiekvieną rytą, kol buvau sveikesnė, pajūriu nueidavau penketą kilometrų. Dabar jau tenka pasiramstyti lazdele", – kalbėjo moteris.

Radusi plūdurą, tinklų žymeklius, spalvingą gelbėjimosi ratą ir net seną nebenaudojamą gesintuvą, Biruta tempė į namus.

Iš spalvotų radinių moteris kuria savotiškas skulptūras.

"Vienam reikia išgerti, kitam reikia adrenalino, o man reikia tokios kūrybos. Aš čia pailsiu ir nieko kito man nebereikia", – tikino latvė.

Takelis į sodybą pasitinka plūdurų arka, čia pat jūros nugludintas medis, apsmaigstytas jūros išridentais buteliais. Iš laivų išmestas jau nebenaudojamas šlamštas Birutai – medžiaga kūrybai. Iš dantų šepetėlių išdėliota saulė, laivo virve papuoštas senas kelmas, kuriame netrukus žydės pasodintos gėlės.

"Eime už namo, mešką parodysiu. Va, žiūrėkite, tereikėjo dvi akis iš kamštelių pritaisyti, ir kelmas atgijo – atrodo, kaip iš urvo išlendanti meška. Čia – ožys šokinėja, o šis kelmas toliau nuo visų – vis dar galvoju, kuo jis virs", – po savo valdas noriai vedžiojo moteris.

Sodybą lanko turistai

Pati Biruta į Nidos kaimą atitekėjo jaunystėje. Praleidusi visą gyvenimą pajūryje, moteris tikino, kad jos ausys jau net nebegirdi jūros ošimo.

"Jūros garsai jau įprasti, ausys jų net nefiksuoja", – kalbėjo kaimo senbuvė.

Tačiau vasarą dažnai turistų lankomoje vietoje gyvenančiai moteriai kartais tenka net vaikyti iš savo kiemo nemandagius atėjūnus.

"Kartais matau, kad svetimi po mano kiemą lyg po savąjį vaikšto. Nuskina uogas, nusiaubia daržus, vaikai nuplėšo mano pritaisytus daiktus. Skaudu, kad žmonės tokie tiesmuki ir nekultūringi. Gražiai paprašyta juk visuomet įsileidžiu turistus, priimu ištisas turistų grupes", – kalbėjo moteris.

Tarp radinių – televizorius

Moteris per gyvenimą sako iš jūros gavusi daugybę dovanų. Laivų pamesti kroviniai netrukus suguldavo latviškame pajūryje.

"Arbatos, bananų, mandarinų, tualetinio popieriaus – net nepamenu visų daiktų ir produktų, kuriuos teko surinkti mūsų pliaže", – stebėjosi moteris.

Neįtikimiausiu savo radiniu Biruta įvardija pajūryje rastą televizorių.

"Geras, dėžėje supakuotas naujutėlis televizorius gulėjo ne taip jau toli nuo namų. Parsinešiau ir palikau išdžiūti. Atvažiavęs sūnus vieną dieną nusprendė jį patikrinti. Visi buvome nustebę, kad jis kuo puikiausiai veikė", – juokėsi latvė.

Kitam Birutos radiniui parsigabenti prireikė traktoriaus.

"Aptikau šaldytuvą, tiesa, be durelių. Nuvažiavau, traktoriumi parsivežiau. Pritaikėme dureles nuo seno šaldytuvo. Juo dar kurį laiką mes naudojomės, – daiktu džiaugėsi moteris.