Vers domėtis elektromobiliais

Atrodo protu sunkiai suvokiama, kai iki 2030 metų Lietuvos keliuose, gatvėse ar žmonių kiemuose numatoma įrengti 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų. Didžioji dalis turėtų būti nurodyta įsirengti gyventojams ir bendrovėms. Viešai prieinamų įkrovimo prieigų numatoma įrengti apie 6 tūkstančius.

Galima manyti, kad tokie skaičiai yra iš kokio nors satyrinio kūrinio. Bet ne – dabartinė valdžia juos stengiasi įtraukti į Lietuvos alternatyvių degalų įstatymą. Jei jis būtų priimtas dar šios kadencijos Seime, tai būtų įpareigojimas naujai valdžiai Lietuvoje sukurti elektromobilių oazę.

Įpareigojimą planuojama užkrauti savivaldybėms, kurios savo teritorijose bus atsakingos už alternatyvių degalų tinklo sukūrimą. Jos privalės vykdyti ir įvairias socialines akcijas, kad gyventojai ypač smarkiai susidomėtų ir masiškai pirktų elektromobilius.

Iš dabartinės valdžios ateinantieji gaus ir visiškai nugyventus Lietuvos kelius. Kadenciją baigianti valdžia keliams per metus vidutiniškai skirdavo iki 700 mln. eurų. Opozicijos ekonomistai tikino, kad vien būklei išlaikyti, kad keliai neblogėtų, reikėjo 1,5–2 mlrd. eurų per metus, o norint per artimiausią dešimtmetį pasiekti Lenkijos kelių lygį kasmet reikėtų 3–4 mlrd. eurų.

Jei nebus surasta pakankamai pinigų Lietuvos keliams tvarkyti, 2030 metais gali būti komiškas vaizdelis, kai administracinėmis priemonėmis iš esmės atnaujinti sunkvežimiai krovinius į uostą veš tarsi traktoriai per išlaužytą Lietuvos autostradą Vilnius–Klaipėda ir kitais keliais.

Rems tik sunkųjį transportą

Lietuvos alternatyvių degalų įstatymas numato, kad dabartiniai vidaus degimo varikliai iš apyvartos turės būti stumiami prievarta.

Numatyta, kad senesniems automobiliams bus uždėti kelis kartus padidėję kelių mokesčiai, taikomos kitokios automobilių stūmimo iš rinkos priemonės, pavyzdžiui, sugriežtintos techninės apžiūros.

Jau dabar, o tiksliau nuo šių metų pradžios, kai kuriems automobiliams, pavyzdžiui, krovininiams mikroautobusams, vienos paros kelių mokestis yra užaugęs nuo 6 iki 16 eurų. Per mėnesį išeina ypač žymus skirtumas – nuo 180 iki beveik 500 eurų.

Lietuvos alternatyvių degalų įstatymas numato, kad dabartiniai vidaus degimo varikliai iš apyvartos turės būti stumiami ir prievarta.

Valdžia dar planuoja plėsti apmokestinamų kelių tinklą. Tai reiškia, kad nors ir senesni, bet iš dalies dar ir geri automobiliai bus pasmerkti keliauti į metalo laužą.

Tokia valdžios politika itin smarkiai smogs patiems smulkiausiems kaimų versliukams. Naujiems N1 klasės krovininiams elektromobiliams ar hibridiniams automobiliams įsigyti paramos nenumatomos. Remti žadama tik sunkųjį transportą.

Tuo pat metu numatomos normos, kad mažesnės klasės krovininių automobilių pirkimo sandoriuose elektromobiliai jau kitais metais turi sudaryti 20 proc. dalį, o iki 2030 metų net 80 proc. dalį. Iš kokių pinigų smulkus verslas galės įsigyti gerokai brangesnius elektromobilius?

Jei naujoji valdžia vers žmones ir smulkius verslus masiškai pirkti elektromobilius, ji 2028 metais per Seimo rinkimus bus nušluota rinkėjų, kaip tai buvo padaryta šiemet su valdančiaisiais.

Gali būti, kad svarstydama drastiškas Alternatyvių degalų įstatymo pataisas dabartinė valdžia kasa duobę su žarijomis ateinantiesiems.

Elektra, dujos, vandenilis

Įdomiau yra tai, koks transportas po 2030 metų judės į Klaipėdos uostą.

Ir Klaipėdos miesto gyventojams, o veikiausiai ir pačiam uostui, būtų geriau, kad į uostą daugiau krovinių judėtų geležinkeliais. Deja, per pastaruosius ketverius metus dabartinė Lietuvos valdžia padarė viską, kad krovinių gabenimas į uostą geležinkeliais būtų pusgyvis. Dominuoja krovinių gabenimas į uostą sunkvežimiais.

Lietuvos alternatyvių degalų įstatymo pataisose konstruojama, kad sunkiojo transporto srityje dabar populiariausius dyzelinius automobilius keis elektra varomi sunkvežimiai. Specialiai jiems krauti skirtos prieigos privalės būti kiekvienoje degalinėje.

Šalia elektrinio sunkiojo transporto Lietuvoje planuojama kurti vandenilio pildymo punktų tinklą.

Bus leidžiama sunkvežimius pildyti ir dujomis – tiek suslėgtomis, tiek suskystintomis. Iškelta sąlyga, kad jose turės būti ne mažiau kaip 10 proc. biodujų dalis. Gal ir yra technologijos, kaip dujovežiu į Klaipėdos dujų terminalą atgabentas iki minus 160 laipsnių atšaldytas dujas įvaryti keliasdešimt procentų biodujų?

Paprasčiau būtų naudoti natūraliai suskystintas dujas, nes jos, bent jau laivyboje, pripažįstamos kaip ekologiškai švarios. Pripažinusi suskystintas dujas kaip švarų kurą, kurį laiką netgi Vokietija dujomis varomiems sunkvežimiams taikė nulinį kelių mokesčio tarifą.

Taip pat numatyta, kad dujomis varomų automobilių 2030 metais negalės būti daugiau kaip 5,2 proc. nuo visų automobilių kiekio. Tai taip pat yra spąstai smulkiam verslui, nes jam sunkiau pakliūti į minėtus 5,2 proc. Tendencija rinkoje tokia, kad smulkus vežėjas naujo dujomis varomo automobilio greitai nenusipirks, bus priverstas laukti, kol didysis pradės pardavinėti panaudotas mašinas, bet kai tai atsitiks, „kvotų“ dujiniams automobiliams gali ir nebebūti.

Kol kas Lietuvos alternatyvių degalų įstatymo pataisose nenurodoma, kokie dar kiti sunkiojo transporto alternatyvūs degalai ateityje bus naudojami.

Šiuo metu Lietuvoje, įskaitant ir važiavimą į uostą, jau matome sunkvežimius, vilkikus, varomus elektra. Jie pasiteisina gabenant į uostą konteinerius iš pramonės įmonių maždaug iki 200 kilometrų spinduliu nuo uosto.

Lietuvoje daugėja ir dujomis varomų sunkvežimių. Mažiau populiarūs varomi suspaustomis dujomis (SNG) , nes vieno pildymo nuvažiavimo kelias vos iki 500 kilometrų. Populiaresni suskystintomis dujomis (LNG) varomi sunkvežimiai, nes jais vienu pildymu galima nuvažiuoti iki 1 200 kilometrų. Nei SNG, nei LNG sunkvežimių naudojamose dujose kol kas nėra jokios biodujų dalies. Ši dalis tik pabrangintų dujas, o suteikiamas ekologinis efektas abejotinas.