Nors prieš akimirką kelis vaikus, taip pat ėjusius per šią pėsčiųjų perėją, vairuotojas praleido, bėgantįjį pastebėjo ne iš karto.

„Facebook“ paskyros „Reidas“ grupės nariai svarsto, kas šioje situacijoje buvo kaltas, ir sutinka, kad veikiausiai abi pusės pasielgė neatsakingai.

„Suaugusiųjų kaltė, kad nuo mažų dienų neįkala vaikams į galvą nebėgti per perėjas, o įsitikinti, kad vairuotojai praleidžia. Vairuotojai taip pat perėjose turi būti pasiruošę bet kada sustoti“, – priminė vienas klaipėdietis.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų duomenimis, tikslinės priemonės vairuotojų ir pėsčiųjų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimams užkardyti ir fiksuoti rengiamos nuolat prie visų uostamiestyje esančių pėsčiųjų perėjų.

„Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos pareigūnų duomenimis, jūsų nurodytoje perėjoje per 2023 m. įskaitinių eismo įvykių nebuvo fiksuota“, – informavo Klaipėdos policijos atstovė spaudai Asta Kažukauskienė.

Eismo saugumui užtikrinti prie perėjų, esančių švietimo įstaigų prieigose, esą skiriamas itin didelis dėmesys.

Pareigūnai pažymi, kad viešajame eisme dalyvaujantys vairuotojai ir pėstieji visada turi vadovautis KET reikalavimais – vairuotojai privalo praleisti per perėją einančius pėsčiuosius, o pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį, privalo įsitikinti, kad tai daryti – saugu.

Akcentuojama, kad tamsiuoju paros metu, esant blogoms oro sąlygoms, kai matomumas būna prastas, tiek vairuotojai, tiek pėstieji privalo būti itin atidūs ir atsargūs.

Pėstiesiems privaloma tinkamai dėvėti atšvaitus ar kitus šviesą atspindinčius elementus, kadangi atšvaito nesegintis žmogus vairuotojui matomas tik 30–50 m atstumu, o jį segintis pastebimas jau už 150 m.

Teigiama, kad neapšviestu keliu einančiajam be atšvaito rizika patekti į eismo įvykį padidėja net aštuonis kartus.