Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro baseine ruonis gydytas nuo rugsėjo pabaigos. Tada nusilpęs rastas Juodkrantės pliaže. Ir yra išskirtinis. Pirmas toks muziejaus istorijoje – rudeninis. Mat tradiciškai ruonių jaunikliai į pajūrį suplūsta pavasarį.

„Tas ruoniukas tikrai mums buvo nelauktas. Deja, matėsi, kad jis gyveno laisvėje, bet ligos jį nusilpnino, jis rugsėjo 26 atvažiavo“, – pasakojo jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Ruonių jauniklis rugsėjį tesvėrė 18 kilogramų, keliais mažiau nei įprasti pavasariniai pamestinukai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet, anot muziejininkų, kadangi mokėjo už save kovoti, greit pasitaisė, svorio priaugo gerokai. Dabar sveria net 47 kilogramus. Todėl ir keliaus ir jūrą.

Kiti jo draugai, devyniolika pavasarinių ruonių jauniklių, po gydymo jau nuo rugpjūčio mėgaujasi laisve.

Muziejininkai jiems pritvirtino siųstuvus, tad nuolat seka, kur jie keliauja.

„Šiuo metu jie gan aktyviai keliauja. Dalis ruonių yra prie Švedijos, aukščiau link Suomijos. Kaip nebūtų keista, dar dalį matėme netoli mūsų krantų, prie Nidos. Ir, atrodo, vienas ar du ruoniai yra netoli Estijos krantų“, – kalbėjo vyriausiasis veterinarijos gydytojas Žilvinas Kleiva.

Aiškėja, kad ruonių kelionių maršrutai kinta.

Tas ruoniukas tikrai mums buvo nelauktas.

Dvejų metų stebėjimai rodo, kad jie kur kas greičiau judėdavo į vakarus ir prie Lietuvos krantų nelikdavo.

„Pagal praeitų ir užpraeitų metų duomenis, kuriuos mes turime, mūsų ruoniukai prie Lietuvos krantų nelieka. Jie keliauja prie Švedijos, Danijos krantų. Dalis buvo prie Lenkijos. Pas mus nebeliko nė vieno“, – tęsė vyriausiasis veterinarijos gydytojas.

Kur nusibels į jūrą išplukdytas paskutinis šiemet centre išslaugytas ruonis – nežinia. Ir nebus galima išsiaiškinti. Siųstuvu jis nepažymėtas.

Bet muziejininkai viliasi, kad bėdų su juo nekils, nes ruonis jau žino, kas yra bangos ir audros.

„Jis jau jūrą yra matęs, gyvenęs jūroje pusę metų, maitinasi visokia žuvimi. Manau, jūroje vėl greit pripras prie savo namų. Tikėkimės, išgyvens“, – vylėsi A. Grušas.

Muziejininkai neabejoja, kad ateityje tokių išskirtinių, rudeninių ruonių jauniklių gali daugiau būti. Ir tai aiškina šylančiu klimatu, maisto stoka ir atsigaunančia ruonių populiacija.