Dideli mastai, menkos baudos

Tą pripažino Seimo narys Linas Jonauskas. Neseniai vykusiame Seimo posėdyje jis teigė: „Norint sutvarkyti verslinės žvejybos klausimą Kuršių mariose reikėtų ją apskritai uždrausti ir leisti visas žuvis žvejoti meškerėmis – gražiai, ekologiškai, kai kurias žuvis paleidžiant.“

Jis priminė, jog Seimas nusprendė, kad verslinę žūklę ir tinklus reikėtų palikti. L. Jonauskas reikalavo, kad bent sankcijos už brakonieriavimą Kuršių mariose būtų padidintos.

L. Jonauskas tikino, kad verslinės žūklės metu Kuršių mariose vykstantis didelio masto brakonieriavimas, daroma didžiulė žala gamtai. Jis netgi teigė, kad žinomas vienas politikos veikėjas, kurio pavardę atsisakė įvardinti, brakonieriaudamas Kuršių mariose padaręs daugiau nei 50 tūkst. eurų žalos gamtai.

L. Jonauskas siūlė vietoje dabar menkos baudos, kai verslo įmonei, pakliuvus brakonieriaujant, leidimas žvejoti atimamas vienam mėnesiui, numatyti vienerių metų laikotarpį.

„Šiandien sankcijos už šiurkščius verslinės žūklės pažeidimus nėra adekvačios, jos neatgraso nuo noro brakonieriauti“, – tikino L. Jonauskas.

Linas Jonauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasigendama inspektorių

L. Jonausko siūlymui griežtinti verslinės žvejybos ribojimus Kuršių mariose Seime nebuvo pritarta.

Seimo narė Laima Nagienė pastebėjo, kad kiek L. Jonauskas teikęs su žvejyba susijusių projektų, visur figūravusios tik baudos ir sankcijos: „Ar nėra kitokio sprendimo, kaip padaryti, kad verslinė žvejyba būtų vykdoma adekvačiai, normaliai, ar mes galime auklėti tiktai sankcijomis?“

L. Jonauskas negalėjo atsakyti, kiek už brakonieriavimą Kuršių mariose per metus skiriama baudų.

Šiandien sankcijos už šiurkščius verslinės žūklės pažeidimus nėra adekvačios, jos neatgraso nuo noro brakonieriauti.

Jis iškėlė problemą, kad esą tinkama aplinkosauginė kontrolė esanti neįmanoma, nes trūksta gyvosios gamtos inspektorių. Jo teigimu, visoje Lietuvoje yra tik 70 gyvosios gamtos inspektorių. Savaitgaliais, švenčių dienomis ar naktį, kai vyksta pagrindiniai brakonieriavimai, inspektoriai esą ilsisi.

Žvejai pradės trauktis

Iš Šilutės rajono, kuris turi tiesioginę sąsają su Kuršių mariomis, kilęs Seimo narys Zigmantas Balčytis pastebėjo, kad kai kurie politikai „verslinę žvejybą laiko pačiu blogiausiu dalyku Lietuvoje“. Neva tik ir girdimos kalbos, kad juos reikia tik bausti ir bausti.

„Tai tiesiogiai veda prie žvejybos verslo bankroto. Kalbant apie Kuršių marių žvejybą, reikėtų šiek tiek realybės, nes už mažiausią nusižengimą jau dabar taikomos dešimttūkstantinės baudos“, – sakė Z. Balčytis.

Zigmantas Balčytis / Asmeninio archyvo nuotr.

Taip pat pastebėta, kad verslinėje žvejyboje įvesta sąvoka „šiurkšti žvejyba“, už kurią atimamas leidimas žvejoti.

Kalbant apie Kuršių marių žvejybą, reikėtų šiek tiek realybės, nes už mažiausią nusižengimą jau dabar taikomos dešimttūkstantinės baudos.

Nepaisant to, L. Jonauskas toliau laikosi nuostatos, kad „Seimas nieko iš esmės nepadarė, kad verslinė žūklė Kuršių mariose būtų sugriežtinta“.

„Mes galbūt apribojome įrankių skaičių, bet neapribojame sugautų žuvų kiekių. Net ir su mažiau įrankių, profesionaliai juos naudojant, bus galima sužvejoti tiek žuvų, kad jų ir toliau Kuršių mariose nebus“, – svarstė jis.

Mokslinių tyrimų duomenimis, Kuršių marių žuvų ištekliai yra tragiškos būklės. Jeigu verslininkai ir pasitrauks iš marių, tai ne dėl apribojimų, o dėl to, kad ten nebebus ko žvejoti.

Visai įmanoma, kad dar šiais metais Kuršių mariose norinčių žvejoti verslininkų skaičius ims smarkiai nykti. Lietuvos valdžia šio mėnesio pabaigoje žadanti skelbti pasitraukimo iš verslo sąlygas.

Šiuo metu Seimui yra pateiktas ir Administracinių nusižengimų kodekso paketas su gerokai griežtinamomis sankcijomis už nusižengimus tiek verslinei, tiek mėgėjiškai žvejybai.