Baltijos jūra – Europos žvejybos skylė

Neįtikėtina, bet Baltijos jūra tapo vieninteliu didesniu ES vandens telkiniu, kur ir po drastiškų žvejybos draudimų nepastebimi žuvų išteklių atsigavimo požymiai.

Atsigavimas kituose regionuose

Nepriklausomais vadinami žuvininkystės mokslininkai įvertino, kad 2025 metais didesnės žvejybos apimtys galėtų būti taikomos ES vandenyse Atlanto vandenyno Šiaurės Rytų dalyje, įskaitant ir Šiaurės jūros baseiną.

Šiame regione 2025 metais planuojama taikyti minimalius žvejybos ribojimus.

Taip pat konstatuota, kad ES taikytos žuvų išteklių valdymo priemonės buvo rezultatyvios Viduržemio jūroje. Tačiau čia, skirtingai nei Antante ir Šiaurės jūros baseine, neplanuojama visiškai panaikinti buvusių žvejybos draudimų. Jie išliks atskirų rūšių žuvims.

Žuvų išteklių atsigavimas pastebimas ir Juodojoje jūroje. Čia jį galėjo lemti ir jau trečius metus vykstantis karas Ukrainoje. Įprasta, kad kai kuriame nors regione vyksta karas, žvejybos intensyvumas sumažėja, o žuvų ištekliai didėja.

Kol kas ES institucijose laikomasi nuostatos, kad minimalius žvejybos ribojimus reikėtų išlaikyti ir Juodosios jūros regione.

Taršesnė net už Juodąją jūrą

Padėtis Baltijos jūroje toliau kelia ypač didelį nerimą. Konstatuojama, kad keturios iš dešimties Baltijos jūros žuvų tiesiogiai nebegaudomos. Jos gali būti imamos iš tinklų tik kaip priegauda, tai yra kaip netyčia pakliuvę laimikiai.

Nors Baltijos jūros rytinėje dalyje jau nuo 2020 metų uždrausta gaudyti menkes, jų ištekliai taip ir nepadidėjo.

Jau ne pirmą kartą konstatuojama, kad Baltijos jūros regione žuvų ištekliams didžiulę žalą daro tai, kad tai ji esanti ES mastu labiausiai užterštas vandens telkinys. Ne visi su tuo sutinka, juo labiau kad pateikiami oficialūs duomenys, kad tarša Baltijos jūroje mažėjanti. Yra manančių, kad ne Baltija, o Juodoji ir Viduržemio jūros yra labiausiai užteršti su ES šalimis susiję vandens telkiniai.

2025 metais Baltijos jūroje planuojami dar didesni žvejybos suvaržymai.

Į Viduržemio jūrą teršalai neva tekantys iš Šiaurinės Afrikos regiono šalių.

Juodąją jūrą neva labiausiai teršianti Rusija, taip pat jos sukeltas karas Ukrainoje. Vien ko vertas Ukrainos Kachovkos užtvankos susprogdinimas, kai į Juodąją jūrą nutekėjo tūkstančiai tonų teršalų.

Nepaisant skirtingų nuomonių apie Baltijos jūrą, ji vis labiau tampa savotiška juodąja žvejybos skyle. Joje tarsi visos žuvys kažkur susiurbiamos nematomos jėgos. Yra manančių, kad ne tiek tarša, kiek klimato kaita, kai Baltijos jūros regione kyla temperatūra, daranti didžiausią įtaką žuvims.

Dar griežtins draudimus

2025 metais Baltijos jūroje planuojami dar didesni žvejybos suvaržymai.

Rytinėje Baltijos jūros dalyje ir toliau bus draudžiama menkių žvejyba. Taip pat bus imamasi reguliuoti ir menkių priegaudą tiek rytinėje, tiek vakarinėje Baltijos jūros dalyse.

Siūloma įvesti menkių žvejybos draudimą vakarinėje Baltijos jūros dalyje. Iki šiol toks draudimas buvo tik rytinėje Baltijoje.

Taip pat visoje Baltijoje siūloma gerokai apriboti kilkių arba vadinamųjų šprotų žvejybą. Tuo pat metu būtų šiek tiek didinamas strimelių arba dar vadinamųjų Baltijos jūros silkių sugavimų kiekis.

Nuspręsta, kad 2025 metais būtų mažinamos ir Baltijos jūros laukinių lašišų sugavimo kvotos. Jos ir taip buvo mažos skaičiuojamos ne tonomis, kaip kitų žuvų, o vienetais. Žvejai jau seniai aiškino, kad specialiai gaudyti vienetais kvotuojamas lašišas neapsimoka, nes neatsiperka jų žvejybos išlaidos.

Apribojimai būtų taikomi ir kitoms Baltijos jūros žuvims, netgi toms, kam jie iki šiol nebuvo taikomi.

Žvejybos limitai būtų taikomi visoms 10-iai Baltijos jūros pramoninės žvejybos žuvų. Nelimituotos liktų veikiausiai tik kokios nors invazinės žuvys, kaip, pavyzdžiui, grundalai, kurie į Baltiją atkeliavo iš Juodosios jūros ir minta vietinių žuvų ikrais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stanislovas

Stanislovas  portretas
Aš matau kad jūroje žuvis atsigauna bet jų niekas neleidze gauditi, yra didesnis pelnas atvesti zuvei, pardavimas turguose parduotuvėj kainos yra didelis, kaliningrado žvejai džiaugės tik kad ne gaudome jie per vieną dieną zvejibini traleri triuma užpildo menkės, o mūsų žvejai lai tampa ubagais tegul nusigeria visai i

vidmas

vidmas portretas
O gal į visus klausimus atsako paskutinis straipsnelio sakinys apie grundalus? Kaip manot?

Bratka

Bratka portretas
Kai jura ribojasi su rusija jokie ribojimai nieko neduoda.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Vakarų Lietuvoje grėsmingai kyla vandens lygis upėse
    Vakarų Lietuvoje grėsmingai kyla vandens lygis upėse

    Pajūryje ir pamaryje dar naktį prasidėjęs gaisus lietus kelia upių lygmenis. ...

    1
  • Uostamiestis pasitiko 2025-uosius metus!
    Uostamiestis pasitiko 2025-uosius metus!

    Klaipėdiečiai ir miesto svečiai Naujų metų sutikimui rinkosi į Teatro aikštę. Uostamiesčio širdyje miestiečiai laukė vidurnaktį dangų nušviesiančių fejerverkų. ...

  • Kur galima leisti fejerverkus?
    Kur galima leisti fejerverkus?

    Beveik visą gruodį skirtingose uostamiesčio pusėse girdisi leidžiamų fejerverkų driokstelėjimai. Dažniau tai daro paaugliai, jiems toks elgesys – pramoga. Tačiau naudoti pirotechnikos priemones prie daugiabučių yra ne tik pavojinga, tai drums...

  • Suplanuoti darbai Klaipėdoje – įgyvendinti
    Suplanuoti darbai Klaipėdoje – įgyvendinti

    Baigiantis 2024-iesiems Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pasidžiaugė per metus įgyvendintais tikslais, prisiminė iššūkius ir padėkojo visiems, kurių dėka daugelis darbų buvo įgyvendinti. ...

  • Senamiestyje fasadus tvarkys ir kitąmet
    Senamiestyje fasadus tvarkys ir kitąmet

    Šiemet Klaipėdos senamiestyje sutvarkyti net 24 pastatų fasadai. Tam skirta daugiau nei 571 tūkst. eurų. Pagal Paveldo pastatų tvarkymo programą atlikti penki kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai, iš biudžeto skirta daugiau nei 184 ...

  • 2024 metų finišas
    2024 metų finišas

    Besibaigiantys 2024-ieji Klaipėdai ir klaipėdiečiams buvo permainingi. Mieste duris atvėrė ne vienas svarbus objektas, pradėtos naujos statybos, pakeisiančios uostamiesčio veidą. Šie metai paženklinti ir netektimis – atsisveikinta su ži...

  • Alpakų ūkio įkūrėja atskleidė, kokia kalėdinė dovana augintines pradžiugina labiausiai
    Alpakų ūkio įkūrėja atskleidė, kokia kalėdinė dovana augintines pradžiugina labiausiai

    Vienas didžiausių Klaipėdos rajono alpakų ūkių šiemet pagausėjo – pasaulį išvydo devyni jaunikliai, o devyniolika dar pakeliui. Tik gimusiems alpakų mažyliams ruošiamas kraitelis. ...

  • Pasitikti Naujųjų – į Teatro aikštę
    Pasitikti Naujųjų – į Teatro aikštę

    Gruodžio 31-osios vakarą, pasitinkant Naujuosius metus, Teatro aikštėje vyks šventiniai renginiai. Jų metu skambės sveikinimai, klaipėdiečiai ir miesto svečiai bus kviečiami į čiuožyklą bei pasigrožėti naujametiniais fejerverkais. ...

  • Metus pradėsime su audra
    Metus pradėsime su audra

    Laukdami metų virsmo klaipėdiečiai dažnai renkasi prie gražiausios miesto eglutės, kur drauge pasitinka Naujuosius. Sinoptikai tikina, kad šįkart tai nebus geras sprendimas, nors vakare vėjas kiek ir aprims. ...

  • Lietuvai perėmus „Independence“ dažnės jo patikra, daugiau atsakomybių teks institucijoms
    Lietuvai perėmus „Independence“ dažnės jo patikra, daugiau atsakomybių teks institucijoms

    Gruodį Lietuvai išpirkus ir perėmus Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, daugiau atsakomybių teks už transporto saugą atsakingoms šalies institucijoms bei jo savininkės &bdq...

    4
Daugiau straipsnių