- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdiečiams dabar nepasiekiamame Šauklių riedulyne-kadagyne, kur ne vienerius metus aptvertoje teritorijoje gyvena egzotiški muflonai, pokši šūviai. Medžiotojai bandė išnaikinti šernus ir lapes. Taip aptvaro šeimininkai siekė taisyti savo pačių klaidas, dėl kurių sunyko muflonų banda.
Apkaltino medžiotojus
Prieš penkerius metus Salantų regioninio parko darbuotojai Šauklių riedulyne-kadagyne tvora atitvėrė 40 ha plotą ir jame apgyvendino 20 muflonų.
Šie egzotiški gyvūnai turėjo nurupšnoti žolę ir atželiančius krūmus. Gyvūnai įsigyti ES lėšomis, o jų pirkimas ir aptvaro priežiūra įvardyti projektu, kurio tikslas – atkurti ir išsaugoti europinės svarbos kadagynų, viržynų bei pievų buveines.
Mano manymu, tai neatsakingas požiūris į tarptautinį projektą.
Labai greitai vietos gyventojai pamatė, kad po tvoromis laukiniai žvėrys išsikasė landas, o jų pėdos rodė, jog į aptvarą ir iš jo laisvai patenka ne tik lapės, bet ir šernai. Aplink tvorą vyrai matydavo paliktus vilkų pėdsakus, o kai kuriose vietose tvora buvo išdraskyta stambių miško žvėrių ragais.
Prieš trejus metus Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus aiškino apie pasibaisėtiną vietos medžiotojų poelgį, esą jie nušovė tris stipriausius ir gražiausius muflonų patinus, mat būtent tiek jų pasigesta aptvare. Esą vienas jų buvo atgabentas iš Čekijos, jo kaina siekusi apie tūkstantį eurų.
Tačiau pareigūnai tyrimą nutraukė konstatavę, kad gyvūnas nebuvo nušautas.
Matė muflonus laisvėje
Parko darbuotojai du kartus per metus pranešdavo apie aptvare laikomų muflonų bandos dydį. Pasak šių ataskaitų, nuo 2016 m. banda tik augo.
Nors prarado tris patinus, parko darbuotojai vis suskaičiuodavo nuo 21 iki 30 muflonų.
Šiuos gyvūnus darbuotojai vaizdo stebėjimo kameromis skaičiuodavo prie šėryklų.
Tuo metu medžiotojai, užgniaužę nuoskaudą dėl M.Šečkaus kaltinimų, stebėjo žiemą laisvai pamiškėje lakstančius muflonus.
Kadangi mūsų kraštuose laisvėje šie gyvūnai negyvena, buvo aišku, kad jie pabėgo iš prastai prižiūrimo aptvaro. Tuo pačiu metu netoli aptvaro medžiotojai vis užfiksuodavo vilkų pėdsakų.
Praėjusių metų žiemą vos už kelių metrų nuo aptvaro vilkai sudraskė vieną mufloną. Plėšrūnų pėdsakai rodė, kad dėl grobio jie nubėgo 12 km.
Tačiau parko darbuotojai apie pabėgusius muflonus neinformavo nei savo valdžios, nei vietos medžiotojų.
Nustatė nusižengimų
Pernai gruodžio pradžioje dienraštis „Klaipėda“ apie tai paskelbė, ši medžiotojų informacija pasiekė ir Aplinkos apsaugos departamentą.
Vėliau gauta informacija, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovybė nusiuntė savo institucijos atstovą įvertinti muflonų aptvaro būklę ir atlikti buveinės patikrą.
Po patikros Salantų regioninio parko direkcijos vadovas M.Šečkus buvo paprašytas pateikti paaiškinimus ir dokumentus apie galimą dalies muflonų pabėgimą.
Vėliau dėl direkcijos vadovo buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Vasario pradžioje jis baigtas.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė laiške dienraščiui „Klaipėda“ aiškino, kad tarnybinio patikrinimo rezultatų pranešti negali, esą taip saugomi asmens duomenys. Tik po pokalbio telefonu patvirtinta, kad per patikrinimą nustatyta nusižengimų.
Tapo valstybės nuosavybe
Kalbinamas žurnalistų M.Šečkus patvirtino, kad laukiniai žvėrys patenka į aptvertą teritoriją. Esą šioje teritorijoje saugomi ne kas kitas, o rieduliai, todėl giliau įkasti aptvaro nėra galimybės.
M.Šečkus pripažino, kad šią žiemą aptvare liko tik aštuoni muflonai.
Įdomus pabėgusių muflonų likimas. Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas paaiškino, kad iš aptvaro pabėgę ir per mėnesį į jį negrąžinti gyvūnai tampa valstybės nuosavybe ir gali būti sumedžioti, nes jie yra invaziniai gyvūnai.
Taip brangiai už ES pinigus nupirkti ir misiją palaikyti riedulyne saugotiną augaliją turėję gyvūnai tapo valstybės nuosavybe, kurią galima nušauti medžioklės metu.
Šalia riedulyno medžioklės plotus turinčio medžiotojų būrelio „Aitra“ vadovas Vidmantas Doleba tikino, kad jo vadovaujami vyrai nesumedžiojo nė vieno muflono.
Kiti medžiotojai pasakojo kolegas įspėdavę, kad tai pabėgę iš aptvaro gyvūnai.
Šaudė į šernus
Šių metų pradžioje, kai gausiai pasnigo, M.Šečkui teko nulenkti galvą prieš medžiotojus ir kviesti į medžioklę aptvare. Taip norėta iš aptverto ploto išguiti šernus ir lapes, kurie muflonams pavojingi.
Vietos žmonės negalėjo atsistebėti girdėdami šūvių garsus muflonynu vadinamame plote.
Per du savaitgalius trukusias medžiokles pavyko nušauti vieną šerną. Kiti, matyt, išlindo pro pačių išraustas landas po tvoromis ir pabėgo į mišką.
„Tai pirmas atvejis, kai medžioti teko aptvare. Aptvertoje teritorijoje gyvenantys gyvūnai prilyginami naminiams. Parko direktoriui pritrūko ūkiškumo. Tikras ūkininkas dažnai apžiūrėtų teritoriją ir susivoktų, kad tvora įrengta netinkamai. Mano manymu, tai neatsakingas požiūris į tarptautinį projektą“, – neslėpė savo nuomonės medžiotojų būrelio vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos savivaldybė nurašys šimtatūkstantines skolas
Klaipėdos savivaldybė parengė tvarką, pagal kurią bus įmanoma nurašyti dešimtmečius besikaupusias savivaldybės biudžetinių įstaigų paslaugų gavėjų skolas už suteiktas paslaugas. ...
-
Dėl apšvietimo stygiaus jaučiasi nesaugiai: rajone situacija tragiška
Sportininkų gatvėje 9-ojo daugiabučio namo kieme neveikia apšvietimas. Klaipėdiečiai teiraujasi, kada jis bus įjungtas, kadangi rytais ir vakarais vidinis kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė ir takelis prie mokyklos skendi tamsoje, ta...
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie išplaukė1
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Vaikų „linksmybės“: sniego gniūžtėmis – į automobilius1
Vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėti du vaikai, į mašinas mėtantys sniego gniūžtes. Vyriškiui išlipus jų sudrausminti vos neįvyko nelaimė – vienas nepilnametis atsitrenkė į važiuo...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dėl vaizdo kameros Jūrininkų prospekte – sumaištis: kam šita „akytė“?
Jūrininkų prospekte esančio daugiabučio namo pirmojo aukšto balkone įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Klaipėdiečiai svarsto, ką buto gyventojas stebi – vaikų žaidimų aikštelę, teritoriją po balkonu, o gal tiesiog praeivius? ...
-
Pristatytas Klaipėdos veiklos plano projektas 2025–2027 m.: kasmet prireiks per 500 mln. eurų
Klaipėdos gyventojams pristatytas 2025–2027 metų Strateginio veiklos plano projektas. Planuojama, kad programoms įgyvendinti kasmet prireiks po daugiau kaip 500 mln. eurų. ...
-
Klaipėdoje priedangų skaičius tebeauga
Klaipėdoje daugėja priedangų – jų skaičius šiuo metu siekia 90. Pavojaus atveju jose pasislėpti galėtų apie 31 tūkst. žmonių. Nuolatos ieškoma ir kitų galimų naujų priedangų vietų. O gyventojams skaitomos paskaitos civilin...
-
Tragiško likimo majorui Oksui skirs knygą1
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės šiandien bus minimos ne tik uostamiestyje, bet ir Kaune, kur bus pagerbtas ir vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus, slapyvardžiu Oksas. Ši trag...