- Kristina Kučinskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinę šokio dieną žymės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – šokio spektaklis „Žizel“. Balandžio 29 ir 30 dienomis 19 val. Palangos koncertų salėje vienas gražiausių ir populiariausių klasikinių baletų prisikels nauja, pasak choreografų kiek „išsišokėliška“, šiuolaikinio pasaulio realijas atliepiančia forma.
Perkels į šiuolaikinį pasaulį
Pirmą kartą parodytas 1841 m. Paryžiuje, Adolphe’o Adamo baletas „Žizel“ yra vienas gražiausių romantinių baletų istorijoje. Jis iki šiol išlieka vienas populiariausių bet kurio teatro repertuare, o pagrindinis Žizel vaidmuo yra kiekvienos balerinos svajonė.
Dviejų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choreografų – Donato Bakėjaus ir Manto Černecko kuriamas šokio spektaklis „Žizel“ – drąsi klasikinio baleto interpretacija. Jau beveik du šimtmečius gyvuojančią romantišką istoriją choreografai perkels į šiuolaikinį pasaulį. Kaimas prie Reino virs neapibrėžta pramonine erdve, fabriku, feodalai – fabrikantais, o valstiečiai – darbininkais. Šiandienė „Žizel“ pasakoja apie turtingo fabriko vadovų sūnaus Alberto meilę paprastai darbuotojai Žizel. Graži jaunuolių meilės istorija, įsikišus šalutiniams veikėjams, ima vystytis katastrofiškai, ją sutepa prievarta, mirtis ir beprotybė.
Vienas iš spektaklio choreografų D.Bakėjus atkreipė dėmesį į pastatyme išskleidžiamas paraleles. „Mums buvo svarbūs motinos ir dukros santykiai. Žizel mama yra patyrusi prievartą ir bando nuo panašios lemties apsaugoti dukrą. Pastaroji netiki, kad jai gali nutikti kažkas blogo. Svarbus ir pagrindinio herojaus, Alberto, vaidmuo bei jo kančia suvokiant savo vaidmenį Žizel tragiškai paliečiančių įvykių grandinėje. Net jei jam atleidžiama, vyras kankinasi, tokia kančia artima romantizmo epochai“, – samprotavo D.Bakėjus.
Skirtingų laikmečių dialogas
Šiuolaikinėje „Žizel“ interpretacijoje – ne tik fatalizmas, žmogaus ir lemties akistata, tai, ką D.Bakėjus įvardijo kaip „karminę giją“, bet ir skirtingų laikmečių dialogas. Net jei kaimas prie Reino virto pramonine erdve kitoje eroje, socialinės takoskyros tarp veikėjų lieka, atrodo, lygiai taip pat neperžengiamos.
Kalbėdamas apie šiuolaikiškas siužeto aplinkybes, D.Bakėjus tikino, kad svarbu reaguoti į šiandienį kontekstą. „Ši „Žizel“ bus kitokia, net kiek išsišokėliška – tiek šokio, tiek muzikos požiūriu. Pavyzdžiui, sukeisime kai kurių muzikinių elementų eiliškumą – jautėme, kad to reikia geriausiam rezultatui. Jei norime auginti jaunąją žiūrovų kartą, privalome ieškoti naujų kelių. Tikiu, kad klasikos ir šiuolaikiškumo derinys mūsų spektaklyje pasitvirtins, juk turime eiti koja į koją su laiku“, – akcentavo choreografas. Pasak jo, kiekvienam laikmečiui reikia savų herojų, dėl to net ir klasikos kūriniai turi patirti specifines transformacijas.
Žizel vaidmenį kūrusi baleto šokėja Aušra Krasauskaitė pasakojo, kad ši herojė yra „jausmo žmogus“: „Tai jauna, įsimylėjusi mergina, su visomis tokiam amžiui būdingomis savybėmis – naivi ar besąlygiškai tikinti meile.“
Asmeniškai, jautriai, intymiai
Romantiškos A.Adamo muzikos ir pramoninės aplinkos kontrastas šokėjai atrodo labai patrauklus: „Pakylėta romantizmo epochos muzika, gana drovūs mano herojės judesiai ir šiurkštoka aplinka. Šis disonansas veikia atlikėjus ir tai taip pat paveiks spektaklio žiūrovus.“
A.Krasauskaitė pasakojo, kad jos Žizel augo savotiškai. „Daugelis scenų buvo kuriamos choreografų, be,t kai kalbama apie gilias emocines patirtis, man buvo palikta laisvė jas pajusti vidumi ir pagal tai rasti geriausias judesio išraiškas, – kūrybos proceso subtilybes atskleidė šokėja. – Po vienos repeticijos pravirkau, taip giliai tai palietė mane pačią. Taip viskas ir vystosi – asmeniškai, jautriai, intymiai. Spektaklio choreografai įsileidžia asmenines nuojautas, emocijas. Manau, kad tai leidžia sukurti organiškesnę „Žizel“ su ypatinga atmosfera ir energija.“
Šokio spektaklio choreografai – D.Bakėjus ir M.Černeckas, dirigentas Tomas Ambrozaitis, spektaklio dailininkė Liuka Songailaitė, šviesų dailininkas Vaclovas Grinius. Spektaklyje šoka A.Krasauskaitė, Ana Bochovskaja-Zamulienė (Žizel), D.Bakėjus, M.Černeckas (Albertas), Taurūnas Baužas, Simonas Laukaitis (Hilarijonas), Beata Molytė-Kulikauskienė, Kristina Gudelytė (Berta), Milda Meškytė, Gintarė Jovaišaitė (Batilda).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos koncertų salė 2025-aisiais: 20-metis, muzikos pavasariui – 50 bei violončelės festivalis1
Klaipėdos koncertų salė (KKS) 2025 metus pasitinka įspūdinga ir turtinga renginių programa, skirta tiek išrankiausiems muzikos gurmanams, tiek jauniesiems klausytojams. Šių metų pirmasis pusmetis žadės ne vieną įsimintiną įvykį, pr...
-
Į laivą-muziejų plūdo tūkstančiai lankytojų
Uostamiestis unikalumu pasižymi daugelyje sričių. Viena jų – muziejai. Miesto širdyje prišvartuotas laivas-muziejus „Sūduvis“ pernai sulaukė per 25 tūkst. lankytojų. ...
-
„Kitoks teatras“ pristato svaiginančią komediją „Profesoriaus klastingas tirpalas“
Nori sužinoti, prie ko priveda tirpalo C2H5OH+H2O vartojimas? Pažiūrėk spektaklį! ...
-
Į Klaipėdą „incognito“ atvyksta „Revizorius“
Pasiilgote geros komedijos su profesionalia aktorių vaidyba, įspūdingais kostiumais ir įtraukiančia istorija? Valstybinio Šiaulių dramos teatro komedija „Revizorius“ – tai šmaikščių improvizacijų, taiklaus humoro...
-
Vladimiro Konstantinovo laukia debiutas prestižinėje Niujorko koncertų salėje
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) atlikėjų meistriškumu netrukus galės įsitikinti ir užjūrio publika: vasario mėnesį teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas keliaus į Jungtines Amerikos Valstijas, kur maestro Da...
-
„Mane vadina Kalendorium“ autorius susitiko su aktoriais: iškart supratau, kas vaidins Oskarą
Klaipėdos dramos teatre jau kurį laiką vyksta latvių režisieriaus Elmārs Seņkovs kuriamo spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ repeticijos. Spektaklis statomas pagal Latvijoje didžiulio populiarumo sulaukusios knygos tuo pačiu pavadinimu in...
-
„Karaliaus Rodžerio“ kostiumus kūrė tarptautinį pripažinimą pelniusi dizainerė Magdalena Brozda
Balandžio 5-ąją Lietuvos publika ne tik išgirs, bet ir pirmą kartą išvys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje rodomą Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“. Žinomiausią lenkų kompozitoriaus moderni...
-
Dirigentas Tomas Ambrozaitis: Čiurlionio muzikoje atrandu Lietuvą
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), kaip ir visa Lietuva, 2025-aisiais minės vieną reikšmingiausių šalies nacionalinei kultūrai sukakčių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines. Išplėstinis ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Teatro aikštėje – šventiniai pasirodymai ir diskoteka
Tarpušvenčiu uostamiestyje renginių netrūko. Pagrindinėje miesto aikštėję susibūrę klaipėdiečiai ir miesto svečiai stebėjo ledo čiuožykloje vykusius įspūdingus dailiojo čiuožimo pasirodymus. ...