- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šį penktadienį 17 val. Klaipėdos dramos teatre bus pristatyta klaipėdiečio poeto Gintaro Grajausko eilėraščių knyga „Kaip viskas buvo“ su dvigubu CD iš serijos „Gyvoji poezija“, išleista Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI).
Autoriaus balsu
„Pasikalbėsime, paskaitysime poezijos, atsakysime į klausimus, pasirašysime knygas“, – intrigavo leidėjai. Gintarą Grajauską kalbins leidėjas ir serijos „Gyvoji poezija“ sudarytojas Gytis Vaškelis.
„Leisdami šią knygą susidūrėme su šiokia tokia problema – poezijos rinkiniai buvo sunkiai randami net bibliotekose: leisti nedideliais tiražais šiandien jie suskaityti ar visai nebepasiekiami. Ypač pirmosios G. Grajausko knygos „Tatuiruotė“, „Ornitologija“, „Katalogas“, „Kaulinė dūdelė“, – pasakojo leidėjai.
Šioje 236 puslapių knygoje sudarytojos Virginijos Cibarauskės atrinkti sugulė 174 G.Grajausko eilėraščiai, parašyti 1993–2008 m., visi jie skamba autoriaus balsu, įrašytu specialiai šiai knygai.
Naujaisiais laikais
Knygos sudarytoja V. Cibarauskė G. Grajauską vadina rašytoju profesionalu naujaisiais laikais, kai visiškai pasikeitė ir rašytojo socialinis statusas, ir jo vaidmuo visuomenėje. Ji rašo, kad G. Grajauskas – naujos generacijos kūrėjas, debiutinio rinkinio „Tatuiruotė“ anotacijoje prisistato naujai, paminėdamas gimimo metus ir vietą (1966-ieji, Marijampolė), muzikinį išsilavinimą, įgytą Klaipėdos konservatorijoje (studijavo Džiazo katedroje), debiutą spaudoje (1988) ir tai, kad dirba Klaipėdos kabelinės televizijos redakcijoje.
Pasikalbėsime, paskaitysime poezijos, atsakysime į klausimus, pasirašysime knygas.
Poetas taip pat dirbo radijuje, televizijoje, nuo 1994-ųjų yra dienraščio Klaipėda literatūrinio leidinio „Gintaro lašai“ sudarytojas, nuo 2008-ųjų – Klaipėdos dramos teatro Literatūrinės dalies vedėjas, o 2018 m. tapo Klaipėdos dramos teatro meno vadovu. Be poezijos rinkinių, jis išleido dvi esė knygas („Iš klausos“, 2002; „Mažumynai“, 2010), romaną „Erezija“ (2005), du pjesių rinkinius („Mergaitė, kurios bijojo Dievas“, 2007; „Kas prieš mus“, 2019) ir trumposios prozos knygą „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ (2012). Be to, G. Grajauskas buvo bliuzroko grupės „Kontrabanda“ ir džiazroko grupės „Rokfeleriai“ narys.
Poetiniai anekdotai
G. Grajausko eilėraščius literatūros kritikai vadina ne tik istorijomis, bet ir poetiniais anekdotais (dėl netikėto, dažnai komiško prasminio posūkio pabaigoje), reportažais, draminiais dialogais ar net muzikinėmis kompozicijomis, šiandieninio gyvenimo poezija arba tiesiog ne-poezija. Tokie pabrėžtinai „nepoetiški“ eilėraščiai lietuvių literatūros lauke ilgai vertinti kiek įtariai. Ne vienoje recenzijoje abejojata, ar poezijai dera apsiriboti kasdienių istorijų pasakojimu – juk iš eilėraščio tikimasi kažko pamatinio, archetipinio, „gilaus“. O G. Grajauskas, atrodo, siekia visai priešingų dalykų.
G. Grajausko eilėraščio pasakotojas gali būti ir poetas, ir poezijos ar, tiksliau, poetų gerbėja („ar matai va tą, nežinau / pavardės, visi jie čia / vienos garsenybės, nagi / šitas, antras nuo krašto // tai tas yra mano mylimiausias“; eil. „Poezijos skaitymai II“), paprastas praeivis ar istorinė asmenybė. Tokio tipo į(si)asmeninimo galimybę suteikia poeto mėgstama retorinė figūra prozopopėja. Lietuvių poezijoje dažnesnis prozopopėjos atvejis, kai balsas suteikiamas negyviems objektams, pavyzdžiui, gamtos stichijoms. Tačiau G.Grajausko eilėraščiuose prozopopėja naudojama (at)kuriant žmonių paveikslus ir dialogus, kuriuose šiandienos realijos susipina su kultūros atminties struktūromis. Taip sukuriamas lengvo komizmo ir istorinio tęstinumo – tai, kas vyko kažkada, vyksta ir šiandien, tik šiek tiek kitaip – pojūtis.
26-oji serijos knyga
Tačiau G. Grajausko poezija nepasiriboja eilėraščiais-istorijomis – ji daug įvairesnė. Pirmuosiuose rinkiniuose poetas išbandė vizijinį ir lyrinį eilėraščius, tradicinį rimuotą ketureilį, poetines bliuzo, džiazo interpretacijas, grįstas melodingais pakartojimais. O paskutiniųjų rinkinių tekstai vis trumpesni, lakoniškesni, pirmenybė teikiama ne istorijai, o vienai konkrečiai impresijai.
LLTI nuotr.
„Kaip viskas buvo“ – tai 26-oji LLTI leidžiamos serijos „Gyvoji poezija“ knyga. Serija sukonstruota taip, kad skaitytojai turėtų galimybę perskaityti ir pačius eilėraščius, ir paklausyti autentiško autoriaus skaitymo ar aktoriaus įrašo. Kartu knygoje visada yra sudarytojo įvadinis straipsnis, pristatantis autoriaus kūrybą.
Knygos išleidimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos koncertų salė 2025-aisiais: 20-metis, muzikos pavasariui – 50 bei violončelės festivalis1
Klaipėdos koncertų salė (KKS) 2025 metus pasitinka įspūdinga ir turtinga renginių programa, skirta tiek išrankiausiems muzikos gurmanams, tiek jauniesiems klausytojams. Šių metų pirmasis pusmetis žadės ne vieną įsimintiną įvykį, pr...
-
Į laivą-muziejų plūdo tūkstančiai lankytojų
Uostamiestis unikalumu pasižymi daugelyje sričių. Viena jų – muziejai. Miesto širdyje prišvartuotas laivas-muziejus „Sūduvis“ pernai sulaukė per 25 tūkst. lankytojų. ...
-
„Kitoks teatras“ pristato svaiginančią komediją „Profesoriaus klastingas tirpalas“
Nori sužinoti, prie ko priveda tirpalo C2H5OH+H2O vartojimas? Pažiūrėk spektaklį! ...
-
Į Klaipėdą „incognito“ atvyksta „Revizorius“
Pasiilgote geros komedijos su profesionalia aktorių vaidyba, įspūdingais kostiumais ir įtraukiančia istorija? Valstybinio Šiaulių dramos teatro komedija „Revizorius“ – tai šmaikščių improvizacijų, taiklaus humoro...
-
Vladimiro Konstantinovo laukia debiutas prestižinėje Niujorko koncertų salėje
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) atlikėjų meistriškumu netrukus galės įsitikinti ir užjūrio publika: vasario mėnesį teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas keliaus į Jungtines Amerikos Valstijas, kur maestro Da...
-
„Mane vadina Kalendorium“ autorius susitiko su aktoriais: iškart supratau, kas vaidins Oskarą
Klaipėdos dramos teatre jau kurį laiką vyksta latvių režisieriaus Elmārs Seņkovs kuriamo spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ repeticijos. Spektaklis statomas pagal Latvijoje didžiulio populiarumo sulaukusios knygos tuo pačiu pavadinimu in...
-
„Karaliaus Rodžerio“ kostiumus kūrė tarptautinį pripažinimą pelniusi dizainerė Magdalena Brozda
Balandžio 5-ąją Lietuvos publika ne tik išgirs, bet ir pirmą kartą išvys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje rodomą Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“. Žinomiausią lenkų kompozitoriaus moderni...
-
Dirigentas Tomas Ambrozaitis: Čiurlionio muzikoje atrandu Lietuvą
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), kaip ir visa Lietuva, 2025-aisiais minės vieną reikšmingiausių šalies nacionalinei kultūrai sukakčių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines. Išplėstinis ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Teatro aikštėje – šventiniai pasirodymai ir diskoteka
Tarpušvenčiu uostamiestyje renginių netrūko. Pagrindinėje miesto aikštėję susibūrę klaipėdiečiai ir miesto svečiai stebėjo ledo čiuožykloje vykusius įspūdingus dailiojo čiuožimo pasirodymus. ...