Fotografijos šiai parodai atrinktos iš kelių tūkstančių negatyvų, saugomų Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus archyvuose.

Tai kadrai, užfiksuoti maždaug 1968–2006 m. pro fotomenininko buto langus Vytauto gatvėje Klaipėdoje.

Kaip pastebėjo parodos kuratorė, menotyrininkė Danguolė Ruškienė, „B. Aleknavičiaus fotografijose vyraujantis optimizmas, vidinė šviesa, tikėjimas žmogumi visuomet išskyrė jo darbus iš kitų klaipėdiečių kūrybos. Baltuoju metraštininku vadinamam fotografui buvo svarbus ne tik dokumentinis fotografijos pagrindas, bet ir estetinis jos apvalkalas, subtiliai atveriantis kintantį laiko, asmenybės ir tradicijų santykį. Kad ir kokių temų autorius ėmėsi, niekuomet nevaizdavo negatyvių realybės pusių, įtemptų ar konfliktiškų situacijų. Net ir fiksuodamas gyvenimą pro savo buto langus, jis ieškojo šviesių akimirkų. Tiesa, būdamas sąžiningas kronikininkas, negalėjo apeiti ir niūresnių ar net skaudžių daugiabučio gyventojų gyvenimo momentų. Vis dėlto šiame jo rinkinyje daugiau optimistinių nei niūrių ar slegiančių vaizdų. Akivaizdu, kad jį domino ne tik ryškiausi gyvenimo įvykiai, besimainantis urbanistinis peizažas, kai senąją architektūrą išstūmė nauji pastatai. Tas pačias vietas jis fiksavo besikeičiant paros ar metų laikams, ir beveik visada jo dėmesio centre buvo žmogus. Kažkur nueinantis ir vėl sugrįžtantis, kaip ir gatvė, miestas, gyvenimas – nuolatinėje kaitoje.

I. Simonaitytės bibliotekos archyvo nuotr.

Miestas nuo to laiko labai pasikeitė. Daug kas pamiršta, todėl daug kas autoriaus fotografijose kelia nuostabą. Kita vertus, tai ne tik Vytauto gatvės, kurioje B. Aleknavičius gyveno, kronika. Tai ir buvusio gyvenimo lyrika, dabar jau su ryškiu nostalgijos prieskoniu. Stebina tik tai, kad jau tada, prieš kelis dešimtmečius fotografuodamas kasdienį niekuo neišsiskiriančių žmonių gyvenimą, B. Aleknavičius sugebėjo taip įtempti būties stygą, kad ji nepaprastai jaudinamai virpa ir šiandien.“

B. Aleknavičius (gim. 1930 m. Lekėčiuose) 1949–1951 m. mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje. Baigęs mokslus, mokytojavo Kačerginės vidurinėje mokykloje, kurioje, paragintas archeologo Petro Tarasenkos, įkūrė Kačerginės kraštotyros muziejų. 1960 m. pradėjo žurnalistinę veiklą. Trejus metus dirbo Kauno rajono laikraštyje, buvo agentūrų TASS ir ELTA fotokorespondentu Klaipėdoje ir Žemaitijoje. Čia kartu su Venantu Butkumi įkūrė „Lietuvos žvejo“ savaitraštį, o su Kelmės rajono laikraščio fotokorespondentu Algimantu Bitvinsku – Žemaitijos žurnalistų fotomėgėjų klubą. Buvo Lietuvos fotomenininkų draugijos (dabar – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) organizacinio komiteto narys. Surengė apie 20 personalinių parodų, kurios buvo eksponuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gyvendamas Klaipėdoje, B. Aleknavičius aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

I. Simonaitytės bibliotekos archyvo nuotr.

B. Aleknavičius – Vydūno (1988), Tautodailininkų (1972), Tėviškės pažinimo draugijų bei Lietuvos fotomenininkų sąjungos (2000) garbės narys, Šakių garbės pilietis (1999), žurnalistinės dr. V. Kudirkos premijos laureatas (1992), literatūrinės I. Simonaitytės premijos laureatas (1997), Tėviškės pažinimo draugijos, „Gimtinės“ laikraščio laureatas (2003), jam suteiktas LR meno kūrėjo statusas (2005), įteikta Zanavykų kultūros premija (2006), pelnytas pilietiškiausio klaipėdiečio vardas (2008), Šakių rajono laikraščio „Valsčius“ skaitytojų išrinktas Metų žmogumi (2009), suteiktas Klaipėdos garbės piliečio vardas (2011), Klaipėdos kultūros magistras (2020), apdovanotas nacionalinės spaudos pradininko, Mažosios Lietuvos laikraštininko Johano Ferdinando Kelkio medaliu (2020). Mirė 2020 m. lapkričio 29 d. Klaipėdoje. Palaidotas Lekėčiuose (Šakių r.).

I. Simonaitytės bibliotekos archyvo nuotr.

Paroda veiks iki 2024 m. kovo 2 d. Nišinės galerijos darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais 10–19 val., šeštadieniais 10–17 val., sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis nedirba.