- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Chorinės muzikos mėgėjai šį penktadienį į Klaipėdos koncertų salę kviečiami pasiklausyti Klaipėdos choro „Aukuras“, kuris atliks lietuvių autorių kūrinių programą „Užmirštos dainos“.
Kurta konkursams
Ją sudaręs ir diriguosiantis šio choro meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas pasakojo: „Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Lietuvos chorai aktyviai dalyvaudavo tarptautiniuose chorų konkursuose. Į jų programas reikėdavo įtraukti šiuolaikinius savo šalies kompozitorių kūrinius. Lietuvos kompozitoriai – Jonas Tamulionis, Algirdas Martinaitis, Nijolė Sinkevičiūtė, Vytautas Miškinis, Vaclovas Augustinas ir kiti – tuo laikotarpiu kūrė nemažai chorinės muzikos. Kompozicijos, kuriamos chorų konkursams, yra gana sudėtingos, ne visiems chorams įmanoma jas atlikti, todėl po kurio laiko jos užsimiršo. Tačiau tai yra chorinės muzikos pakilimo kūriniai, kurie verti, kad būtų prisiminti ir skambėtų koncertų salėse.“
Klaipėdos koncertų salėje reziduojantis choras „Aukuras“ susikūrė 1993 m. Choras yra 14-os tarptautinių konkursų laureatas. Dauguma šių konkursų buvo laimėti minėtu laikotarpiu, kuris sutapo su pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais ir pasižymėjo svariais tiek chorinės muzikos kūrybos, tiek atlikimo pasiekimais tarptautiniu mastu.
Lietuvių kompozitorių kūryba yra vienas prioritetinių „Aukuro“ repertuaro formavimo aspektų. Dalis koncerte skambėsiančių kūrinių įrašyti choro kompaktinėje plokštelėje, kuri buvo išleista 2005 m.
Virtuoziški, efektingi
Gausiai šiuolaikinės lietuviškos chorinės muzikos aruodą užpildo J.Tamulionio kūrybos derlius, kuriame yra net 159 kūriniai. Jis daug rašo ne tik lietuvių ar lotynų kalbomis, bet ir ispaniškai. Virtuoziški, efektingi, linksmi ir dažnai labai greiti konkursiniai jo opusai chorams tapo autoriaus vizitine kortele. Kita vertus, kompozitorius stengiasi nenukrypti nuo aukso vidurio, jo žodžiais tariant, „nei padauginant sacharino, nei pasmerkiant nesugrojamą ar neišklausomą muziką dūlėti stalčiuje“.
„Aukuras“ koncerte atliks J.Tamulionio kūrinius „Ite, musica est!“ ir „Namų psalmės“, kurių tekstų autorius – garsus lietuvių poetas Justinas Marcinkevičius.
Žymaus choro dirigento, kompozitoriaus ir pedagogo V.Miškinio kūrybos sąraše – net 160 kompozicijų įvairių sudėčių chorams. Nemažą jo kūrybos dalį sudaro dainos vaikams – tam turėjo įtakos ilgametis V.Miškinio darbas su „Ąžuoliuko“ choru.
„Aukuro“ programoje suskambės viena žinomiausių V.Miškinio chorinių kompozicijų „Cantate Domino“. Internete galima rasti daugybę vaizdo įrašų, kur ją atlieka įvairių šalių choriniai kolektyvai.
Gausi ir įvairi A.Martinaičio chorinė kūryba. Didžioji jos dalis sukurta pagal kompozitoriaus brolio, poeto Marcelijaus Martinaičio arba Šventojo rašto tekstus. Lietuviško folkloro intonacijos, paprastos, bet raiškios melodijos puikiai perteikia poetinį vaizdinių grožį ir prasmių gelmę. „Aukuro“ interpretuojamas skambės A. Martinaičio kūrinys „Sanctus“.
Prisijungs „Trimitatis“
N.Sinkevičiūtė savo choriniais opusais dažnai išplečia žanro ribas, smulkias miniatiūras jungdama į ciklus, kurdama minispektaklius su individualizuotomis choristų partijomis. Koncerte bus atlikti du jos kūriniai: „Carpe diem“, kurio tekstui autorė panaudojo lotyniškas sentencijas, ir kompozicija „Žydi akmenys ir medžiai“, parašyta pagal Vlado Braziūno eiles.
Atlikėjų ir klausytojų pamėgtoje V.Augustino chorinėje kūryboje dominuoja terciniai sąskambiai, ritmika ir melodika glaudžiai susijusi su teksto fonetika ir semantika. Ypač subtilūs ir prasmingi yra šio kūrėjo opusai, parašyti pagal lietuvių liaudies dainų tekstus ar liaudies dainų melodijų motyvais. Vienas tokios kūrybos pavyzdžių – originali jo chorinė kompozicija „Treputė martela“, kuri bus atlikta koncerte. Suskambės ir V.Augustino „Sonetas“ („Tu man graži kaip vasaros diena“). Pagal W.Shakespeare’o tekstą sukurto „Soneto“ premjerą prieš kelerius metus Klaipėdos kariliono festivalyje taip pat dainavo „Aukuras“, diriguojamas autoriaus.
Paskutinę minutę į koncerto programą buvo įtrauktas Jeronimo Kačinsko „Beržas“ ir Donato Zakaro „Vakar ir visados“. Atliekant kelis kūrinius, chorui pritars liaudies instrumentų orkestro „Trimitatis“ instrumentinė grupė (vadovas Anatolijus Tumanovas).
Koncerto pradžia – 18.30 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos koncertų salė 2025-aisiais: 20-metis, muzikos pavasariui – 50 bei violončelės festivalis1
Klaipėdos koncertų salė (KKS) 2025 metus pasitinka įspūdinga ir turtinga renginių programa, skirta tiek išrankiausiems muzikos gurmanams, tiek jauniesiems klausytojams. Šių metų pirmasis pusmetis žadės ne vieną įsimintiną įvykį, pr...
-
Į laivą-muziejų plūdo tūkstančiai lankytojų
Uostamiestis unikalumu pasižymi daugelyje sričių. Viena jų – muziejai. Miesto širdyje prišvartuotas laivas-muziejus „Sūduvis“ pernai sulaukė per 25 tūkst. lankytojų. ...
-
„Kitoks teatras“ pristato svaiginančią komediją „Profesoriaus klastingas tirpalas“
Nori sužinoti, prie ko priveda tirpalo C2H5OH+H2O vartojimas? Pažiūrėk spektaklį! ...
-
Į Klaipėdą „incognito“ atvyksta „Revizorius“
Pasiilgote geros komedijos su profesionalia aktorių vaidyba, įspūdingais kostiumais ir įtraukiančia istorija? Valstybinio Šiaulių dramos teatro komedija „Revizorius“ – tai šmaikščių improvizacijų, taiklaus humoro...
-
Vladimiro Konstantinovo laukia debiutas prestižinėje Niujorko koncertų salėje
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) atlikėjų meistriškumu netrukus galės įsitikinti ir užjūrio publika: vasario mėnesį teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas keliaus į Jungtines Amerikos Valstijas, kur maestro Da...
-
„Mane vadina Kalendorium“ autorius susitiko su aktoriais: iškart supratau, kas vaidins Oskarą
Klaipėdos dramos teatre jau kurį laiką vyksta latvių režisieriaus Elmārs Seņkovs kuriamo spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ repeticijos. Spektaklis statomas pagal Latvijoje didžiulio populiarumo sulaukusios knygos tuo pačiu pavadinimu in...
-
„Karaliaus Rodžerio“ kostiumus kūrė tarptautinį pripažinimą pelniusi dizainerė Magdalena Brozda
Balandžio 5-ąją Lietuvos publika ne tik išgirs, bet ir pirmą kartą išvys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje rodomą Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“. Žinomiausią lenkų kompozitoriaus moderni...
-
Dirigentas Tomas Ambrozaitis: Čiurlionio muzikoje atrandu Lietuvą
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), kaip ir visa Lietuva, 2025-aisiais minės vieną reikšmingiausių šalies nacionalinei kultūrai sukakčių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines. Išplėstinis ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Teatro aikštėje – šventiniai pasirodymai ir diskoteka
Tarpušvenčiu uostamiestyje renginių netrūko. Pagrindinėje miesto aikštėję susibūrę klaipėdiečiai ir miesto svečiai stebėjo ledo čiuožykloje vykusius įspūdingus dailiojo čiuožimo pasirodymus. ...