Vienas kartas nemelavo

Kaip jau rašyta, A.Helmas, dirbęs minėtame žirgyne arklininku, kaltintas pernykštės liepos 4-osios vakarą nužudęs pas jį į darbą – pasiimti savo škotų terjero kalytės atvykusią buvusią sugyventinę.

Jiedu buvo išsiskyrę prieš kelis mėnesius. Ir nuo to laiko A.Helmas buvusią savo gyvenimo draugę, išvariusią jį padedant artimiesiems, anot šių, persekiojo. Ne tik grasinančio pobūdžio SMS žinutėmis, kurių esmė – jeigu nebūsi mano, tai nebūsi niekieno, bet ir veiksmais.

Tačiau terorizuojamoji kreiptis į policiją neskubėjo. Nors prieš ketverius metus jau buvo tai padariusi. Tačiau, tada A.Helmo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, sugyventinei jam atleidus.

Tą lemtingą liepos 4-osios vakarą eidama pas A.Helmą pasiimti savo kalytės, kurios pastarasis niekaip nenorėjo atiduoti, buvusi jo sugyventinė paskambino mamai. Ši dar atkalbinėjo 33-ejų dukrą nuo tokio žingsnio. Deja, kitą dieną mamai jau teko kreiptis pagalbos į policiją, nes dukra daugiau tą vakarą jai telefonu nebeatsiliepė. O ryte atskubėjus į žirgyną, ten ji nerado nei dukros, nei buvusio jos sugyventinio, nei šių šuns. Nors peržiūrėjus žirgyno vaizdo kamerų įrašus, šie buvo užfiksavę, kad dingusioji išvakarėse čia buvo atėjusi. Ir A.Helmas ją pasitiko.

Versija, kurios nebėra kam paneigti

Stojęs prieš Kauno apygardos teismą, A.Helmas dangstėsi nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų žurnalo viršeliu su šuns nuotrauka. Ar tai – tik sutapimas, ar noras dar labiau įskaudinti aukos artimuosius, žino tik jis vienas.

A.Helmas teisme prisipažino nužudęs buvusią savo draugę, su kuria gyveno apie aštuonerius metus. Tačiau reikalavo, kad iš jo telefono išklotinių būtų ištrauktas visas susirašinėjimas su nužudytąja bei dingusio šios pasirašyto skolos raštelio, kad ji esą jam skolinga 5 tūkst. eurų, nuotrauka. Šiais duomenimis kaltinamasis nužudymu teigė norintis įrodyti, kad buvo privestas iki tokio poelgio psichologiškai.

Anot A.Helmo, konflikto su buvusia sugyventine priežastis buvo turtinė. O tądien atvykusi į žirgyną ši dar ėmė jį ir žeminti.

„Sakiau jai, jeigu skiriamės, tai grąžink, ką aš įdėjau į mūsų kotedžo įrengimą. O ji pradėjo iš manęs tyčiotis, žeminti mano motiną, vaikus. Teigė, kad jau turi kitą – daug geresnį už mane. Nors dariau viską, kad ją susigrąžinčiau – ir eilėraščius jai rašiau, ir net žudžiausi. Tačiau ji pradėjo tyčiotis ir iš to. Po to jau nieko neatsimenu – tik, kad pagriebiau pavėsinėje kabėjusį arklio pavadį. Atsitokėjau tik tada, kai ji jau suglebo. Ir dar apie 15 minučių bandžiau gaivinti“, – tokia buvo A.Helmo versija dėl to, kas tada įvyko, kurios jau nebėra kam paneigti.

Sulaikytas kitą dieną

„Jeigu aš iš anksto būčiau planavęs šį nusikaltimą, tai tikrai nebūčiau daręs jo ten, kur įrengtos vaizdo kameros“, – toks buvo dar vienas A.Helmo argumentas.

Tačiau vienam iš teisėjų kolegijos narių pasiteiravus, kodėl jis nieko nekalbėjo apie turtinį konflikto su nužudytąja pobūdį ikiteisminio tyrimo metu, A.Helmas tikino esą niekas tada jo apie tai neklausė. Į ką teisėjas jam atsakęs, kad niekas jo to neklausė ir dabar – jis pats pradėjo nuo to savo pasakojimą.

A.Helmas buvo sulaikytas kitą dieną – girtaujantis bendradarbio namuose, į kuriuos atsivežė ir aukos kalytę, ir į maišą su šios maistu įsidėtą nusikaltimo įrankį. Po to, kai įkėlęs į arklidėse stovėjusį karutį nužudytosios palaikus, nuvežė juos į netoliese – miškelyje esantį apleistą bunkerį ir ten išvertė. Kitos dienos pavakarę juos ten aptiko policijos tarnybinis šuo.

Iškalbinga ekspertų išvada

Teismo medicinos ekspertai konstatavo nužudytosios kūne 25 kraujosrūvas, galimai padarytas kietais bukais daiktais. Tačiau jų išvadoje teigiama, kad moteris buvo pasmaugta.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

A.Helmas tikino neprisimenantis, kad būtų daužęs auką kumščiais ar spardęs. Anot jo, galimai šios kraujosrūvos atsirado, tempiant nužudytosios kūną iki karučio, keliant į jį, vežant bei išstumiant bunkeryje.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje buvo pripažinti velionės tėvai ir sesuo. Visi jie prašė priteisti iš dukters bei sesers žudiko po 50 tūkst. eurų moralinį atlygį.

A.Helmo prašymu, liudyti teisme buvo iškviesta ir jo motina. Ši pasakojo, kad sūnų su nužudytąja suvedė „nelaimingas internetas“. Ir po trijų metų draugystės jie jau gyveno kartu, nors naujosios sūnaus draugės ir buvo prašoma, kad ši neardytų jo šeimos bei neatimtų iš vaiko tėvo. Tačiau sūnus buvo beprotiškai ją įsimylėjęs. Nors naujoji jo draugė A.Helmo motinai nepatiko. Pirmiausiai, kad nelabai rūpinosi sūnumi – jai daugiau rūpėjo pramogos su draugėmis. Galiausiai ji išėjo iš darbo ir porą metų buvo sūnaus išlaikoma. Šis ne tik mokėjo paimtą paskolą už kotedžą, kurį jie įsirenginėjo Noreikiškėse, bet ir pats ten dirbo visus darbus – kad būtų pigiau. O, kai kotedžas, įsigytas sugyventinės vardu, buvo įrengtas, ši sūnaus ten neregistravo ir net liepė išsikraustyti.

Aistros virė ir per baigiamąsias kalbas

Už itin žiaurų savo šeimos nario nužudymą, kuo kaltintas A.Helmas, grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Kaltinimą palaikęs prokuroras, konstatuodamas, kad pakanka įrodymų, jog teisiamasis įvykdė itin žiaurią žmogžudystę – ne tik dėl suduotų smūgių gausos, bet ir todėl, kad pats pasakojo, jog sugyventinė dar jo atsiprašinėjo ir prašė pasigailėti, siūlė įkalinti A.Helmą trylikai metų.

Nukentėjusiųjų atstovas teigė, kad ši bausmė A.Helmui – per maža, nes jis ne tik per visą teismo procesą nesugebėjo atsiprašyti dėl to, ką padarė, bet ir juodino velionę. O tai rodo, kad teisiamasis nevertina savo veiksmų kritiškai ir visai dėl šių nesigaili.

A.Helmo advokatė akcentavo, kad jos ginamasis neturėjo tikslo nužudyti sugyventinės – viskas įvyko spontaniškai ginčo metu. Ir tai jis padarė, būdamas šoko būsenos. Be to, pripažįsta kaltę ir gailisi. Tačiau, neturi galimybės atlyginti pareikštų ieškinių. „Jis visas savo lėšas, o skolinosi ir iš seserų, ir iš brolių, investavo į tą butą Noreikiškėse, kurį dabar paveldės nužudytosios tėvai“, – teigė A.Helmo advokatė, prašydama Kauno apygardos teismo atsižvelgti ir į tai bei skirti jos ginamajam švelnesnę bausmę, negu prašė prokuroras.

Pats A.Helmas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, ir toliau visaip dergė savo auką. Galiausiai pareiškė, kad buvo šios provokuojamas specialiai, kad ji galėtų parašyti dar vieną pareiškimą policijai, nes jis ketino pradėti tvarkyti turtinius klausimus, iškilusius jiems besiskirianti, ir to neslėpė. A.Helmas taip pat prašė švelnesnės bausmės.

Nuosprendį skundė visi

Kauno apygardos teismas pernai gruodį skyrė A.Helmui prokuroro siūlytą trylikos metų įkalinimą. Nors ir pašalino iš jam pareikšto kaltinimo dėl sugyventinės nužudymo aplinkybę „itin žiauriai“ – kaip neįrodytą.

Tik iš dalies buvo patenkinti ir nužudytosios tėvų bei sesers ieškiniai dėl moralinio atlygio. Vietoj prašytų 50 tūkst. eurų visiems priteista po 29 tūkst.

Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė ir A.Helmas, ir nužudytosios artimieji. Pastarieji prašė, kad Apeliacinis teismas pripažintų jų dukters bei sesers žudiko veiksmus, kaip itin žiaurų nusikaltimą, ir izoliuotų jį nuo visuomenės 20-čiai metų. Pats A.Helmas prašė pekvalifikuoti jo veiksmus į nužudymą labai susijaudinus, už ką gresia įkalinimas tik iki šešerių metų, nes esą padarė šį nusikaltimą išprovokuotas pačios aukos. Prašė A.Helmas sumažinti ir velionės artimiesiems priteistus ieškinius – atsižvelgiant į jo galimybes atlyginti padarytą žalą.

Apeliacinis teismas šiandien paskelbė, kad A.Helmo ir jo aukos artimųjų skundus atmeta, palikdamas galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį, nes šis – teisingas. Nuo šios akimirkas minėtas nuosprendis įsiteisėjo.