Jie anksčiau buvo nuteisti lygtinėmis arešto bausmėmis baudžiamuoju įsakymu.

Kaip trečiadienį pranešė teismas, teismui paduotame prašyme, pavadintu reikalavimu, nurodoma, kad jie reikalauja surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau, pasak teismo, jokių pagrindų ir motyvų šiam reikalavimui pagrįsti jie nenurodo.

Įstatymas numato, jog kaltinamasis turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kai nesutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

„Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog abu asmenys su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sutiko, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, todėl akivaizdu, kad prokurorės pasiūlytos ir teismo paskirtos bausmės buvo tinkamos. Teismui pateiktame prašyme asmenys nenurodė, kad nesutinka su bausmės paskyrimu, todėl teismas neturi įstatyminio pagrindo surengti bylos nagrinėjimą teisme“, – rašoma teismo pranešime.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Teismas atkreipė dėmesį, jog pateiktas Reikalavimas yra pasirašytas tik originaliu I. Vilčinskienės parašu, o M. Vilčinsko pateiktame Reikalavime yra pasirašęs tik vardu, pavarde ir yra nurodęs neaiškius inicialus.

„Atsižvelgiant į tai, kad piliečių I. ir M. Vilčinskų prašyme nurodytas tik abstraktus reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nenurodant tokio reikalavimo įstatyme numatytų pagrindų, be to, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas, jį atsisakytina priimti ir prašymas grąžintinas jį padavusiems asmenims“, – paskelbė teismas.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama per Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas, jį atsisakytina priimti ir prašymas grąžintinas jį padavusiems asmenims.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu M. Vilčinskui skirta 60 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams, tuo metu taikant intensyvią priežiūrą. Teismo nurodytu adresu vyras privalės būti nuo 22 val. iki 6 val., tai bus kontroliuojama elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Be to, jis įpareigotas per keturis mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, sudalyvauti elgesio pataisos programose.

M. Vilčinskui skirtas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Panaši bausmė skirta ir I. Vilčinskienei, tik jos arešto bausmė atidėta dešimčiai mėnesių. Iš suėmimo ji paleista anksčiau.

„Įrodyta, jog šių metų liepos 18 dieną M. V. ir I. V., atvykę į Kaune esantį Vaikų gerovės centrą „Pastogė“, nusivedė vaikus prie automobilio „Fiat“, jėga nustūmė socialinę pedagogę, neturėdami teisės bei negavę sutikimo įsodino mažamečius vaikus į automobilį ir tokiu būdu juos pagrobė iš vietos, kur jie buvo teisėtai apgyvendinti ir išvyko nežinoma kryptimi“, – teigė teismas.

Trys penkerių, septynerių ir devynerių metų vaikai su tėvais bei juos vežęs asmuo sulaikyti rugpjūčio 1 dieną, kai kėsinosi nelegaliai kirsti Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija.

Šių metų gegužės 30 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu vaikai iš šeimos buvo paimti, nes tėvai naudojo savo valdžią priešingai jų interesams.

Nurodoma, kad tėvai neleido vaikų į ugdymo įstaigas, vengė tikrinti jų sveikatą, nebendravo su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, neturėjo galiojančių asmens tapatybės dokumentų, neadekvačiai vertino esamą šeimos situaciją ir teigė nepripažįstantys Lietuvos valstybės bei joje galiojančių teisės aktų.