Aukščiausiasis teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo, kaip jau rašyta, tuomet dvasininko pareigas ėjęs J. Kazlauskas pripažintas kaltu dėl sukčiavimo. Jis nuteistas lygtine 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vyras įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Šioje byloje teismai buvo priėmę visiškai skirtingus sprendimus – vienas teismas dvasininką visiškai išteisino, kitas pripažino kaltu ir paskyrė bausmę.

Išplėstinė Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija ketvirtadienį nusprendė, kad kunigas su dar dviem asmeninis įvykdė sukčiavimą ir jų skundus atmetė. Teisėjai nusprendė, kad kaltu kunigą pripažinęs teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, išdėstė motyvuotas išvadas, nuteistuosius pripažįstant įvykdžius kvalifikuotą sukčiavimą.

„Nors sutartys buvo sudarytos ir raštu, ir žodžiu, teismas atkreipė dėmesį, kaip buvo vykdomas įgaliojimas – kad pinigai nebuvo perduoti (parapijiečiui Jonui – BNS) Mitkui. Įvertinęs duomenis, teismas mano, kad apeliacinės instancijos teismas veiksmus teisingai kvalifikavo kaip didelės vertės Mitkui priklausiančio turto užvaldymą“, – sakė nutartį paskelbęs teisėjas Tomas Šeškauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad byloje apžvelgtos kitos bylos, kuriose nukentėjusieji buvo pažeidžiami žmonės, apžvelgta, kaip buvo išleisti jų pinigai.

Sukčiavimo byloje dėl apgaule iš parapijiečio pasisavinto milijono nuteistas buvęs Tabariškių ir Griškabūdžio klebonas J. Kazlauskas teisme yra sakęs, kad be reikalo buvo apkaltintas nusikaltimu – turtą jis gavo teisėtai ir vykdydamas klebono pareigas.

Lygtine laisvės atėmimo bausme nuteisto buvusio dvasininko ir dar dviejų nuteistųjų skundus gegužę nagrinėjo Aukščiausiasis Teismas.

J. Kazlauskas  teismo prašo palikti galioti išteisinamąjį Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Tuo metu Generalinė prokuratūra mano, kad turi būti paliktas galioti Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo J. Kazlauskas  ir dar du vyrai pripažinti kaltais sukčiavimo byloje ir nuteisti lyginėmis bausmėmis.

Pagal apkaltinamąjį nuosprendį apgautojo asmens giminaitei J. Kazlauskas turi sumokėti 251 tūkst. eurų. Kiti du nuteistieji – beveik 29 tūkst. eurų. Asmuo, iš kurio klebonas esą išviliojo pinigus, mirė prieš septynerius metus. Jo turtą pagal įstatymą paveldėjo dukterėčia. Ji ir pareiškė pretenzijas dėl dėdės turto likimo.

Maždaug prieš dešimtmetį Kauno rajono, Poderiškių kaimo gyventojas Jonas Mitkus, mirus motinai, paveldėjo didelės vertės turtą – apie 13 hektarų žemės Pakaunėje ir kelis hektarus miško. Palikimo vertė tuomečio nekilnojamo turto pakilimo laikotarpiu buvo vertinama milijonu litų.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2005 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. Mitkaus pasitikėjimu, J. Kazlauskas  pažadėjo padėti parduoti žemę. Vyras dvasininkui buvo suteikęs notarinį įgaliojimą.

2005 metų rugpjūčio 5 dieną buvo sudaryta preliminari pirkimo - pardavimo sutartis pas notarą. Pirkėjo atstovas J. Kazlauskui, kaip pardavėjo atstovui, sumokėjo 100 tūkst. litų (beveik 29 tūkst. eurų) avansą. Tačiau kunigas J. Mitkui pinigų neperdavė – juos pasisavino. Dalį – 63 tūkst. litų (apie 18,2 tūkst. eurų) įnešė į savo sąskaitą. Kaip buvo panaudoti kiti pinigai, tyrėjams nepavyko nustatyti.

Vėliau žemę nusipirkusi bendrovė visiškai atsiskaitė pagal pirkimo - pardavimo sutartį ir į J. Kazlausko nurodytą jam priklausančią sąskaitą buvo pervesta daugiau nei 924 tūkst. litų (267,6 tūkst.eurų). Tačiau J.Mitkui buvo pasakyta, kad žemės sklypas parduotas tik už 600 tūkst. litų (173,7 tūkst. eurus).

J.Mitkui kunigas pervedė tik 543 tūkst. 514 litų (157 tūkst. 412 eurų). Likusius pinigus 378 tūkst. 677 litus (109 tūkst. 672 eurus) J. Kazlauskas išsigrynino.

J. Kazlauskas birželį Aukščiausiajam Teismui pasakojo, kad jį nuteisęs teismas įpareigojo toliau tęsti darbą. Kauno probacijos tarnyba pareikalavo, kad nuteistas dvasininkas dirbtų. J. Kazlauskas kreipėsi į jį nuteisusį Kauno apygardos teismą, prašydamas paaiškinti, ką jam, kaip dvasininkui, reikia dirbti. Teismas pareiškė, kad nieko neaiškins.

„Probacija kreipėsi į Vilkaviškio vyskupiją. Vyskupas atsiuntė raštą. Teismas pažeidė jurisdiskciją. Pas mus hierarchinė struktūra“, – yra sakęs J. Kazlauskas.

J. Kazlauskas teismui pasakojo, kad J. Mitkui padėdavo kaip ir kitiems parapijiečiams. 2002-2005 metais vyras ir jo sugyventinė gyveno labai skurdžiai, ateidavo maudytis skalbtis, pavalgyti. Tada giminės jiems nepadėjo. Paskui netikėtai praturtėjęs vyras padovanojo juo pasirūpinusiam dvasininkui pinigų.

„Jis nereiškė pretenzijų dėl apgaulės ir klastos. Prašė manęs išpildyti paskutinę valią ir palaidoti. 2010 metais vadovavau laidotuvėms. Niekas tada pretenzijų dėl turto nereiškė. Prokuratūra ir teismai akcentavo, kad naudojausi savo pareigomis. Man nebuvo jokio reikalo klastą ar apgaulę naudoti. Ar aš tą pasitikėjimą įgijau gerdamas su juo degtinę? Aš tą pasitikėjimą įgijau vykdymas klebono pareigas. J. Mitkus nebuvo pašalinis žmogus, sugėrovas. Jis buvo mano parapijietis“,  – teisme kalbėjo nuteistasis dvasininkas.

„Nei civilinė, nei bažnytinė valdžia nesirūpina nei pensijų kaupimu, nei pragyvenimu. Tai patikėta eiliniams tikintiesiems“, – apgailestavo J. Kazlauskas. Tikintieji aukoja ir dovanoja dvasininkams maisto, kitų vertybių.