Planavo grįžti į Afriką

Praėjus aštuoneriems metams, F. C. Manhanga vis dar Lietuvoje – šiandien ji KTU siekia daktaro laipsnio ir dirba tarptautinėje kompanijoje Vilniuje.

F. C. Manhangos planus grįžti į gimtuosius namus pakeitė gautas pasiūlymas tęsti mokslus. „Pirmas dalykas, kuris paskatino mane pasilikti Lietuvoje, buvo magistrantūros studijos. KTU Tarptautinių ryšių departamentas man suteikė stipendiją visam studijų laikotarpiui ir aš negalėjau atsisakyti šios galimybės“, – pasakojo ji.

„Vėliau doktorantūros studijos taip pat tarsi savaime nukrito į glėbį“, – sakė F. C. Manhanga, ir pridūrė, kad šis sprendimas, nors ir netikėtas, buvo prasmingas.

Gyvenimas pamažu keičiasi

Zimbabvė – valstybė Afrikos pietryčiuose. Kaip ir daugelis šio žemyno šalių, ji pasižymi didele kultūrine įvairove – Zimbabvę namais vadina daugiau nei 70 skirtingų genčių.

Nepaisant šalies sunkumų, gyvenimas tęsiasi, ir žmonės stengiasi rasti džiaugsmo paprastuose dalykuose.

Kilusi iš šonų genties, F. C. Manhanga pastebi, kad Vakarų įtaka pamažu silpnina kai kurias kultūrines tradicijas. „Vis mažiau kam rūpi tradicijų išsaugojimas“, – svarsto ji, pažymėdama, kad dabar daugelis šeimų vaikus augina ruošdamos gyvenimui už šalies ribų.

Tačiau vienas dalykas per daugelį metų, pasak jos, išlieka tas pats – Zimbabvės gyventojai yra laimingi žmonės. „Nepaisant šalies sunkumų, gyvenimas tęsiasi, ir žmonės stengiasi rasti džiaugsmo paprastuose dalykuose“, – sako Fallon.

Kalbėdama apie Zimbabvės gentis ji paaiškina, kad dabar jos dažniausiai tik taip vadinamos. „Nerasite šeimų, kurios puoselėtų senąsias tradicijas, o didžiausias vadinamųjų genčių skirtumas yra kalba. Tikėjimas, maistas, tradiciniai šokiai ir šeimos struktūra turi tam tikrų panašumų“, – priduria Fallon.

Kultūrinis šokas Kipre

Atvykimas į Lietuvą – šalį, kuri daugeliu aspektų skiriasi nuo jos gimtinės, Fallon nebuvo sunkus. Mergina tikina, kad didžiausią kultūrinį šoką ji patyrė dar studijuodama Šiaurės Kipre. „Manau, kad būtent ten pajutau didžiausius skirtumus nuo savo šalies, todėl kai galiausiai atvykau į Lietuvą, buvimas nepažįstamoje teritorijoje man buvo gana įprastas“, – prisimena jaunoji specialistė.

Daugiau nei aštuonerius metus čia gyvenanti Fallon labiausiai vertina Lietuvos teikiamą saugumą: „Lietuvoje jaučiuosi saugiau nei bet kur kitur, kur man yra tekę keliauti.“ F. C. Manhanga išlieka atvira minčiai galiausiai grįžti į Zimbabvę, tačiau pripažįsta, kad tikslių planų neturi. „Esu tikra, kad galiausiai grįšiu namo, bet kada – dar neaišku“, – sakė ji su šypsena.

Tyrinėja betoną

Kaip pabrėžia F. C. Manhanga, ji visada buvo motyvuota siekti tikslų, todėl jos pasirinktas akademinis kelias artimųjų nenustebino. „Visada norėjau studijuoti užsienyje – mano šeima žinojo, kad, baigusi mokyklą, planuoju išvykti“, – sako ji.

F. C. Manhanga pažymi, kad neplanuotai prasitęsusios jos studijos padėjo daug ko išmokti – ir apie save, ir apskritai apie gyvenimą. „Nors mokytis tiek magistrantūroje, tiek doktorantūroje buvo ir yra sudėtinga, aš nesu linkusi bėgti nuo sunkumų“, – ji pabrėžė, kad atsirasti ten, kur dabar yra, kainavo nemažai pastangų.

F. C. Manhanga siekia aukštų tikslų. Jos interesų sritis taip pat yra išskirtinė – doktorantūros studijų metu KTU Statybos ir architektūros fakulteto laboratorijose ji tiria savaime atsinaujinantį betoną. Jos tikslas – sukurti betoną, kuris galėtų pats užtaisyti įtrūkimus, taip padidinant statinių ilgaamžiškumą ir sumažinant priežiūros išlaidas. „Savaime atsinaujinančio betono koncepcija tampa vis reikalingesnė, nes tvarumas statyboje tampa vis labiau pageidautinas“, – aiškino KTU doktorantė iš Zimbabvės.

Fallon jau pristatė savo tyrimus dviejose tarptautinėse konferencijose ir nekantrauja tęsti šią veiklą ateinančiais metais.

Be to, Fallon noras dalytis žiniomis neapsiriboja vien moksliniais tyrimais – ateinantį semestrą ji dėstys jaunesniųjų kursų studentams. „Kol kas negaliu apie tai pasakyti daugiau, bet labai laukiu šio naujo iššūkio“, – prisipažino būsima dėstytoja.