Kenčia visi

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) susitiko su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atstovais ir išdėstė, kokia yra užgulusi nepakeliama našta.

Verslininkai atviri – esant tokioms aukštoms energijos kainoms neaišku, kaip išgyventi šią žiemą. Tikėtina, kad bus ir bankrotų, nes dabar vykdyti gamybą ar teikti paslaugas tampa per brangu, o gaunamos pajamos nepadengia įsiskolinimų.

„Su sunkumais susiduria visos įmonės, tačiau didžiausias krūvis tenka energijai imlioms bendrovėms, kurios išnaudoja labai daug elektros energijos. Tikrai kenčia stiklo pramonė, tekstilininkai, metalo apdirbimo įmonės ir kita pramonė, turinti dažyklų ir pan.

Šios įmonės negali greitai pakeisti technologijų. Didelė įmonė ant stogų negali statyti saulės elektrinių, nes būtų per maži pajėgumai, o statytis nutolusių saulės baterijų parkų – taip pat neišeina. Ne visada ESO leidžia prisijungti prie tinklų, pramonė negauna kompensacijų už atsinaujinančiąją energiją. Būtina visus klausimus spręsti kompleksiškai“, – teigė KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Problemų apstu

Jam antrino ir kiti verslininkai. Susitikime su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite ir viceministrais Kauno verslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad į vieną vietą sukrito daug prastų kortų. Be išaugusių energijos kainų, verslus smaugia ir kitos bėdos.

Štai turizmo sektoriaus atstovai vardijo, kad dėl Seimo paskelbtos ekstremalios situacijos į Lietuvą iš kitų šalių neatvyksta turistų, nes galvoja, kad pas mus vyksta karas. Tad po COVID-19 nualintą ir vis dar neatsigavusį sektorių toliau smukdo valdžios sprendimai.

Pramonininkai ir prekybininkai tikino, kad pagalba turi būti skubi, nes verslas jau yra ties žmonių atleidimo iš darbo riba.

„Mes dėl padidėjusių energijos kainų jau sudeginome savo apyvartines lėšas, o bankai paskolų neduoda. Dabar dauguma įmonių turi neigiamus balansus ir atsiduria toje eilutėje, kad bendrovė turi keblumų. Dėl to bankai neduoda paskolų. Šiuo atveju valstybė galėtų suteikti garantijas ir taip padėti verslui gauti paskolas“, – pažymėjo KPPAR viceprezidentas, bendrovės „Omiteksas“ vadovas Vydas Damalakas.

„Neturime galimybių stabdyti gamybos, nes tai nepertraukiamas procesas. Energijos kaštai sunaikina apie 70 proc. pajamų. Vadinasi, produkcija jau pabrango tris kartus. Klientai  atšaukia užsakymus, mes su tokiomis kainomis prarandame rinką“, – pasakojo stiklo pramonės atstovai.

Kiti Kauno verslo atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad ypač didelės įmonės yra apribotos gauti paramą vien dėl biurokratinių taisyklių. Kelią į paramą kartais užkerta ir per didelis darbuotojų skaičius, ir netinkamas turto ir kapitalo santykis ar dar kokia nuostata, kuri turėtų būti pakeista. Kaip teigė verslininkai, didelės įmonės įspraustos į rėmus ir negali teikti paraiškų. Dabar didieji verslai palikti iš energetinės krizės plaukti savo jėgomis.

Dar viena problema, kurią sukuria aukštos energijos kainos,  – lietuviški verslai tampa nekonkurencingi. Už elektrą kainos išaugo ne procentais, o net keliais kartais, todėl dabar dauguma išlaidų tenka būtent sąskaitoms padengti, o ne plėtrai, medžiagoms pirkti ar inovacijoms diegti. Kauno verslininkai tikino, kad konkurentai iš Lenkijos naudojasi elektra, kuri gaminama deginant anglis. Tai gerokai taršesnis energijos gavimo būdas, bet pigesnis. Todėl Lenkijos įmonės produkciją gali gaminti pigiau. Be to, į Lietuvą vis dar patenka nemažai produkcijos iš Baltarusijos, kur elektros energija tiekiama iš Astravo atominės elektrinės. „Jei mes neperkame elektros iš Astravo, gal nereikėtų į šalį priimti prekių, kurios pagamintos naudojant tą energiją?“ – retoriškai klausė KPPAR nariai.

Verslininkai susitikime svarstė, kad galbūt valstybė galėtų nustatyti aukščiausios energijos kainos ribas ir kompensuoti, jei kaina viršytų ribą. Taip esą būtų galima prognozuoti, kokios sąskaitos už elektrą lauks kitą mėnesį. „Sudėtinga gaminti, kai pradedi viena kaina, o po kelių mėnesių energijos kiekis sunaudojamas toks pats, bet sąskaita – tris kartus didesnė“, – skundėsi verslininkai.

Problemos: KPPAR nariai dėstė problemas dėl išaugusių energijos kainų, prarandamos konkurencijos ar negaunamų paskolų. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kas padėtų?

Kauno verslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad būtina dvejopa pagalba. Pirminis paramos paketas turėtų būti nukreiptas į paskolų išdavimą, kad įmonės turėtų apyvartinių lėšų. Kita parama labiau orientuota į ilgalaikę perspektyvą, kai valstybė prisideda prie technologinių sprendimų, leidžiančių tiek sumažinti energijos išteklius, tiek optimizuoti gamybos procesus.

Pirmiausia, turėtų būti suteikiamos paskolos su geromis palūkanomis, nes, jei dabar šių pinigų verslas negaus, jis bankrutuos.

„Pirmiausia, turėtų būti suteikiamos paskolos su geromis palūkanomis, nes, jei dabar šių pinigų verslas negaus, jis bankrutuos. Tai toks skubus paketas, leidžiantis dabar išgyventi, padidinti įmonės apyvartines lėšas, kad nesustotų gamyba, būtų galima toliau veikti. Dabar įmonės dar turi užsakymų, bet be apyvartinių lėšų jų negali vykdyti, pirkti žaliavų“, – pastebėjo KPPAR prezidentas Z.Dargevičius.

Pasak pašnekovo, kitas žingsnis – subsidijos, skirtos verslui persitvarkyti. „Įvertinus šių dienų iššūkius, keičiantis geopolitinei situacijai, labai svarbu, kad verslas galėtų prisitaikyti, keisti naudojamo kuro rūšis, technologijas ir taip išlaikyti konkurenciją, darbo vietas“, – pažymėjo Kauno verslus vienijančios organizacijos vadovas.

Dar vienas būdas padėti verslui – keisti įstatymus, kad reinvestuojamas pelnas nebūtų apmokestintas. Tai leistų bendrovėms plėstis, atnaujinti technologinius sprendimus ir taip išlaikyti konkurenciją rinkoje.

Vizitas: A.Armonaitė į Kauną atvyko pristatyti, kaip padės verslui išgyventi. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Meta gelbėjimo ratą

EIM atstovai susitikime su Kauno verslininkais žadėjo mesti gelbėjimo ratą, kad energetinio sunkmečio laikotarpiu būtų išsaugotos darbo vietos.

Ministrė A.Armonaitė pripažino, kad šiuo laikotarpiu verslo balansas neatrodo patrauklus, todėl pagalba verslui besirūpinanti „Invega“ jau atlaisvina reikalavimus ir padės įmonėms gauti paskolas bankuose, suteikdama garantijas.

„Tai įtemptas laikas, todėl pasisiūlėme patys atvažiuoti ir papasakoti, ką matome, kokios jau veikia priemonės, kurios gali padėti daliai įmonių. Kai kurios priemonės ilgalaikės, skatinančios investuoti į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius.

Net ir tokios įmonės, kaip „Achema, „Akmenės cementas“, Mažeikių įmonė, galės netrukus pretenduoti į 200 mln. eurų vertės Teisingos pertvarkos fondą (TPF). Taip pat yra priemonių apyvartinėms lėšoms gauti. 50 mln. eurų paskolų pagal karo pasekmių mažinimo planą šiuo metu deriname Europos Komisijoje, apie 300 mln. eurų įvairių finansinių priemonių jau veikia UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Apyvartinėms lėšoms paramos yra ir bus“, – teigė A.Armonaitė.

Ji tikino, kad visi laukia ES investicijų ir kvietimų teikti paraiškas, tačiau ne visas priemones Lietuvai iš karto pavyksta suderinti su Europos institucijomis, todėl dalis kvietimų iš 2021–2027 m. laikotarpio dar neskelbiama.

Jei šaukimai gauti paramą bus tik kitais metais, kaip išgyventi šią žiemą?

„Ministerijoje sakiau, kad nedirbkime kaip įprasta, nes dabar neramios vasaros dienos. Turime padaryti taip, kad 45 mln. eurų šaukimų, kuriuos ketiname šiemet paleisti, jie ir pasileistų. Yra derinimo procesų tiek Finansų ministerijoje, tiek Briuselyje, todėl negalime kvietimų paspartinti. Tačiau absoliutus prioritetas naudojant ES pinigus – keisti energijos šaltinius. Tokiu atveju iš krizės išeisime atsparesni“, – sakė ministrė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis Kauno verslininkams dėstė detalesnius planus, kaip numatoma panaudoti europinę paramą. Specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad nemažai europinės paramos orientuota būtent į regionus, ir Kauno verslininkai galės pretenduoti į gerokai daugiau programų nei Vilniaus bendrovės.

2021–2027 m. ES paramos laikotarpiui numatyta Lietuvai daugiau nei 1,1 mlrd. eurų. Per įvairus fondus verslas bus kviečiamas skaitmeninti gamybą, vykdyti mokslinių tyrimų inovacijas, gerinti kompetencijas, didinti verslo konkurencingumą ir taip vystyti pažangius Lietuvos verslus. Žinoma, bene didžiausia ES paramos dalis bus skiriama atsinaujinančiajai energijai, energijos vartojimui, efektyvumo didinimui, anglies dioksido (CO2) mažinimo programoms. Todėl tiek Kauno, tiek visos Lietuvos verslai turės galimybę pagerinti veikimo sąlygas, naudojant tik dalį savo lėšų.

Nors bus teikiama daug įvairių kvietimų gauti paramą, kuri leis atnaujinti gamybą, sumažinti energijos išlaidas, įdiegti inovatyvius sprendimus, tačiau verslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma priemonių bus galima pasinaudoti vėliau, nei reikia.

„Jei šaukimai gauti paramą bus tik kitais metais, kaip išgyventi šią žiemą? Kai kurios bendrovės paramos gali ir nesulaukti“, – teigė pramonininkai.

Tikslas: pasak Z.Dargevičiaus, svarbu, kad ministerija kuo greičiau rastų būdų, kaip padėti verslams, kol šie nepasiekė bankroto ribos. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Viliasi būti išgirsti

Po susitikimo su ministerijos atstovais KPPAR prezidentas Z.Dargevičius „Kauno dienai“ sakė, kad verslas supranta ribotas valstybės galimybes padėti, tačiau viliasi, kad bus rastas geriausias kompromisas ir verslas turės galimybę išgyventi.

„Suprantama, kad verslas nori maksimalios pagalbos, o ministerija jos gali suteikti tiek, kiek gali. Visuomet turi būti pusiausvyra tarp norų ir galimybių. Tačiau vien tai, kad pas mus atvyko, mus išklausė, užsirašė mūsų išsakytas pastabas, tikimės, pagerins tarpusavio komunikaciją ir leis lengviau atrasti konkrečias pagalbos priemones“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak Z.Dargevičiaus, ministerija turi greitai ieškoti būtų, kaip padėti verslui, nes paskui gali būti per vėlu.