Žemę įmonei nuomavę Lietuvos oro uostai (LTOU) teigia, jog įmonė teismo sprendimu turi nutraukti veiklą nedelsiant, o dėl kompensacijos už nugriautus pastatus bei kitą turtą spręs teismas.   

„Tai reiškia – ir paralyžiuoja, ir stabdo mūsų veiklą (Kauno oro uoste – BNS). Teismo sprendimą mes suprantame kaip išsikraustymą. (...) Be abejo, nutartį vykdysime – kitaip tariant, naujo malūnsparnio į tą teritoriją jau nebeatsivešime, veiklos čia nevykdysime“, – BNS sakė „Aviabaltikos“ advokatas Andrius Būdvytis. 

Klaipėdos apygardos teismas spalio 10 dieną įmonei laikinai uždraudė veikti išsinuomotame oro uosto žemės sklype ir pastatuose, išskyrus veiksmus, reikalingus atlaisvinti sklypą. Teismas paliko nepakeistą liepos 23 dienos Kauno apylinkės teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų LTOU prašymu.

Apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo iš karto ir yra neskundžiamas. 

LTOU BNS teigė, jog teismo sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant. Be to, įmonės teigimu, jau nuo liepos mėnesio, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pritarė Vyriausybės išvadai, kad grėsmę nacionaliniam saugumui kelia būtent „Aviabaltikos“ veikla oro uosto apsaugos zonoje, bet kokia įmonės veikla turėjo būti nutraukta.

Pasak Kauno ir Klaipėdos teismų, „Aviabaltikai“ pažeidus draudimą kaltiems asmenims gali būti skiriama iki 300 eurų bauda už kiekvieną dieną. Be to, LTOU turi teisę išieškoti iš jų nuostolius.

LTOU prašė teismo įpareigoti „Aviabaltiką“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti statinius – biurą, sandėlį, kitus inžinerinius statinius, gamybinį pastatą, sraigtasparnių remonto dirbtuves, transformatorinę – ir iš sklypo pašalinti po griovimo likusias statybines medžiagas.

Neaišku, kaip nutraukti veiklą

Pasak A. Būdvyčio, „Aviabaltika“ turi dvi veiklos kryptis: gamybos – tai yra rusiškų sraigtasparnių remontas ir aptarnavimas bei naujų ir naudotų atsarginių detalių prekyba. Pastaroji gali būti tęsiama, nes tam nebūtina fiziškai būti šiose patalpose, tačiau nutraukti gamybos veiklą yra sudėtingiau.

„Pavyzdžiui, sutvarkytas Kamerūno sraigtasparnis, kuris tarptautinėse misijose dalyvauja, – jį reikia tik perduoti, išgabenti ir atiduoti klientui, tai jeigu sustabdo veiklą, tai greičiausiai kreipsimės į teismą išaiškinimo, ar čia bus laikoma kaip veikla. Jį reikia išardyti, kitaip jo negali transportuoti“, – BNS aiškino advokatas.  

Anot jo, įmonė dar pernai gruodį LTOU pateikė grafiką, per kiek laiko ji galėtų išsikraustyti – jame numatytas 24 mėnesių  terminas, tačiau kraustytis ji nepradėjo laukiant teismo galutinio sprendimo dėl Vyriausybės nutarimo jos atžvilgiu.

„Gamybai patalpas rasti sudėtinga, arba turime pasistatyti, arba pritaikyti kitus pastatus, tas užtrunka. Aleksoto aerodromas galėtų būti (tam tinkamas – BNS), Alytaus aerodromas, nes bandymams reikia tokios vietos“, – teigė A. Būdvytis.

Be to, anot jo, kol įmonė įsikurs kitoje vietoje, ji turės išlaikyti apie 50 darbuotojų – mechanikų atleisti negalima, tai specificiniai specialistai, kurių vėliau nebus įmanoma rasti. 

Teismai: įmonė turi nutraukti veiklą Kauno oro uoste  

Pirmos instancijos teismas sprendė, kad įmonei teisminio ginčo metu tęsiant veiklą Kauno oro uoste, nacionaliniam saugumui keliama grėsmė objektyviai liktų įmanoma.

„Aviabaltika“ skunde apygardos teismui teigė, jog Vyriausybei 2023 metų spalį įmonę pripažinus neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų ir neleidus pratęsti valstybinės žemės Kauno oro uoste nuomos sutarties, jokia kita įmonės veikla neuždrausta ar neapribota, išskyrus konkrečią oro uosto apsaugos zoną.

Todėl, bendrovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tai neturės jokios įtakos, jei galutinis teismo sprendimas ir būtų palankus LTOU.

„Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog grėsmė būsimo ieškovei (LTOU – BNS) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra reali. Tuo tarpu („Aviabaltikos“ – BNS) skunde išdėstyti argumentai, esą tokia grėsmė (...) neįrodyta, nėra pagrįsti“, – nutarė Klaipėdos apygardos teismas.

„Aviabaltika“ teismui teigė, jog 1998-2023 metais, kai ji nuomojosi valstybinę žemę Kauno oro uoste, čia statė ir rekonstravo įvairios paskirties statinius, jos ryšiai nebuvo pripažinti kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų.

Be to, Vyriausybei dar 2021 metų vasarį pripažinus ją kaip neatitinkančią šių interesų, „Aviabaltika“ 2021-2022 metais tiekė Lietuvos kariuomenei įvairias sraigtasparnių dalis, o tai paneigia išvadą, kad jos veikla oro uoste yra pavojinga ir neatitinka šalies saugumo interesų.

Tuo metu LTOU teismui teigė, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia ne vien „Aviabaltikos“ buvimo Kauno oro uoste faktas, bet ir jos vykdoma veikla. LTOU teigimu, sraigtasparnių dalių tiekimas kariuomenei nepaneigia vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos nustatytų aplinkybių, dėl kurių ji pripažinta neatitinkančia šalies saugumo interesų. 

„Atsakovės („Aviabaltikos“ – BNS) neteisėtas buvimas ir veiklos vykdymas žemės sklype negali būti laikomas paneigiančiu pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui“, – nurodė teismas.

Remdamasis Vyriausybės nutarimu ir vyriausybinės komisijos protokolu, teismas sprendė, kad „Aviabaltika“ neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų buvo pripažinta būtent dėl jos veiklos, nuolatinių ryšių su Lietuvai priešiškų valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis.

Pastatus Kauno oro uoste „Aviabaltika“ išsinuomojo dar 1994 metų spalį, o 2009 metų sausį pasirašė ir 23,3 tūkst. kv. metrų ploto žemės nuomos sutartį – ji galiojo iki 2023 metų spalio 12 dienos.

LTOU anksčiau BNS pranešė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai „Aviabaltika“ įpareigota atlaisvinti išnuomotą sklypą.

Ginčas – ir dėl kompensacijos už turtą

Pasak „Aviabaltikos“ advokato, pagal jos ir LTOU žemės nuomos sutartį yra dvi galimybės: pasibaigus sutarčiai LTOU gali pastatus nusipirkti, o jeigu ji to nenori daryti, pastatai turi būti nugriauti už tai teisingai atlyginant.

„Mes suprantame šitą nuostatą, kad tokiu atveju jie mums turi atlyginti rinkos kaina, o LTOU aiškina, kad mes turime nugriauti ir jie tik už nugriovimą turi atlyginti. Ginčo teisme esmė yra tokia – ar nugriaunant jie turi atlyginti to turto rinkos kainą, ar tik nugriovimo kainą. Kadangi jie nupirkti nenori, tai lieka tik nugriovimas, bet už tai turi teisingai atlyginti, nes sunaikina mūsų turtą“, – aiškino A. Būdvytis.

Pasak Lietuvos oro uostų, jie nepageidauja įsigyti „Aviabaltikos“ pastatų, todėl bendrovė turi pareigą juos nugriauti.

A. Būdvyčio teigimu, įmonės gamybos bazė kaip turtas buvo įvertinta 3 mln. eurų – tiek įmonė norėtų atgauti, jei LTOU nupirktų pastatus. Jei jie būtų griaunami, prisidėtų persikraustymo ir griovimo kaštai.

„Sutartyje nurodyta, kad už nugriovimą turės būti teisingai atlyginta. Toliau teismas spręs, kaip turės būti atlyginta „Aviabaltikai“ už pastatų nugriovimą“, – teigė LTOU.

„Mes situaciją priimame natūraliai ir suprantame, prie dabartinės geopolitikos mes esame įvykių auka, bet kai prieiname prie nuosavybės, konstitucinių teisių, šioje vietoje politika nebeturėtų groti – jeigu valstybė nori būti saugi tokiu būdu, OK, būkite, bet jeigu nuo 1991 metų leidote ten kurti bazę, tai dabar jūs negalite tiesiog ateiti ir atimti, tada turite išpirkti ir mes sutinkame“, – BNS kalbėjo „Aviabaltikos“ atstovas.

LVAT šių metų liepos 24 dieną galutinai nutarė, kad „Aviabaltika“ teisėtai pripažinta neatitinkanti nacionalinio saugumo interesų, todėl ji negali pratęsti valstybinės žemės Kauno oro uoste nuomos sutarties.

LVAT pabrėžė, jog bendrovės veikla laikoma strategiškai svarbaus transporto sektoriaus dalimi, o oro uostas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros objektas susisiekimui ir krašto gynybai karinės agresijos bei kitais atvejais.

„Aviabaltika“ prekiauja aviacijos technika ir įranga bei teikia sraigtasparnių remonto paslaugas Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje, jos angarai yra valstybiniame žemės sklype, kurio nuomos sutartį įmonė tęsė nuo 1994 metų, o paskutinį kartą ji buvo pratęsta iki 2023 metų spalio.

2023 metų spalio 4 dieną Vyriausybė pripažino įmonę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, o nutarimas inicijuotas įmonei siekiant pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį su Lietuvos oro uostais.