Užterštas tvenkinys

Portalas kauno.diena.lt skelbė, kad žinomas ekonomistas Marius Dubnikovas viešai buvo pasidalijęs informacija, kaip teršiamas Musinės upelis. Pakaunėje šis upelis teka palei Kauno oro uosto teritoriją, Karmėlavos kapų pašonę. Galiausiai upelis su visais teršalais įteka į Nerį.

Po maždaug savaitės M. Dubnikovas socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje pasidalijo naujausiomis žiniomis. Pasak Kauno rajono gyventojo, aplinkosaugininkai aiškinasi, kas teršia upę, tačiau esamos taršos niekas nesuskubo tvarkyti. Užterštas tvenkinys jau matomas ir iš palydovų.

Marius Dubnikovas/Regimanto Zakšensko nuotr.

„Tarša Neryje tęsiasi. Po to, kai gamtos apsauga nustatė, iš kur teka nuotekos į Nerį, toliau vykdo tyrimą – laukiame rezultatų paskelbimo. Bet pas mus viskas kaip visada – tiriame ir peržiūrime. Tarša įvyko, dabar tirs, bet padarinių šalinti kaip ir nereikia arba užkardinti žalą ar ją sumažinti.

Po to, kai gerieji pramoniniai teršėjai padarė savo darbą, tie teršalai Musinės upeliu nukeliavo į tvenkinį ,kurį kerta Musinė ir po to suteka viskas į Nerį.

Gerasis „Google Maps“ atnaujino vietovės nuotraukas (gal kas jo paprašė) ir ta tarša jau matoma iš palydovo. Nuotrauka pridedama ir viešai randama“, – taršos padarinius viešai paskelbė M. Dubnikovas.

Jis preliminariai paskaičiavo užteršto tvenkinio plotą, tad nuotekos gali būti subėgusios į maždaug 1,5 tūkst. kv. m ploto vandens telkinį. Iš jo tarša po truputį keliauja iki Neries.

„To teršalo plotas yra daugiau nei 1,5 m, o tūris – nemažiau 1,5 kub., jei laikysime, kad tvenkinys metro gylio. Greičiausiai gilesnis, bet maudytis ir matuoti ten neketinu. Tai situacija tokia – stovi 1,5 tūkst. kub. m nevalytų nuotekų, kurios po truputį teka į Nerį. Ir taip kiekvieną dieną sunkiasi. Klausimas, ar nereikėtų kažko daryti šioje vietoje, o gal klystu? Ar žalos mažinimas nėra AAD funkcija ir sąskaitos teršėjams išstatymas?“ – apie tai, kad už žalą gamtai teršėjai turėtų sumokėti, sutvarkyti vandens telkinius bei užtikrinti, kad tarša nepasikartotų, kalbėjo ekonomistas.

Ieško kaltų

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) „Kauno dienai“ nurodė, kad minėtoje Kauno rajono vietoje atliktas patikrinimas, kurio metu į vandens išleistuvus įpilta spalvoto kontrasto, taip siekiant nustatyti, iš kurio šaltinio bėga nuotekos ir kiti chemikalai.

Dugnas padengtas riebalų ir, velnias žino, kieno nuotekomis.

Aplinkosaugininkai nurodė, kad dabar siekiama patikrinti kelias versijas, nustatyti galimus teršėjus. Akys krypsta į „Giraitės vandenis“ ir Kauno oro uosto teritoriją.

„2025 vasario 3 d. su specialiu pigmentu buvo patikrinta paviršinių nuotekų sistema, esanti oro uosto teritorijoje (apie 700 m. ilgio trasa). Dažytas vanduo buvo leidžiamas paviršine nuotekų sistema ir tarpiniuose šuliniuose, esančiuose oro uosto teritorijoje. Pigmentu nudažytas vanduo ištekėjo į Musinės upelį. Nustatyta, kad paviršinių nuotekų sistema susijungia tarpiniais šuliniais su aptiktu bešeimininkiu išleistuvu.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Pagal tarpiniuose šuliniuose esantį kvapą, manytina, kad kartu su paviršinėmis nuotekomis yra išleidžiamas ir glikolis (skystis naudojamas lėktuvams nuledinti). Taip pat dar kartą buvo paimti nuotekų mėginiai iš išleistuvo. Toliau tęsiamas pradėtas neplaninis Kauno oro uosto patikrinimas, rengiamas privalomasis nurodymas sustabdyti aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis“, – „Kauno dienai“ komentavo AAD specialistai.

Jie pridūrė, kad pabaigus neplaninį patikrinimą, upelio teršėjams bus taikomos sankcijos.

Praėjusią savaitę AAD taip pat buvo nurodžiusi, kad atliekant tyrimą pareigūnai užfiksavo du vamzdžius, iš kurių teka užterštas vanduo.

„Vienas iš išleistuvų priklauso „Giraitės vandenų“ valymo įrenginiams, kurie turi taršos leidimą, tačiau nustačius viršnormatyvinę taršą, jiems bus teikiamas privalomas nurodymas, kad į upę nebepatektų didesnė tarša.

Dėl kito išleistuvo, kuris yra skirtas surinkti paviršines lietaus nuotekas, tačiau gali būti neteisėtai prisijungęs bet kas, vykdoma teršalų šaltinio paieška. Buvo pilami specialūs dažai į su šiuo išleistuvu sujungtus šulinius, siekiant nustatyti taršos šaltinį. Tikimės rasti ir nutraukti taršą iš šio išleistuvo“, – praėjusią savaitę nurodė AAD.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ne pirmas kartas

M. Dubnikovas pasakojo, kad taršą Musinės upelyje stebi ne pirmą kartą. Apie tai yra ir anksčiau pranešęs reikiamoms institucijoms, tačiau taršos šaltinis taip ir nebuvo surastas. Dabar vyras viliasi, kad viešumas padės surasti tikruosius teršėjus ir sustabdyti nevalytų nuotekų leidimą į upę.

„Vedžioju šunį kasdien netoliese Musinės upelio, kairio Neries intako. Nuo 2024 Kalėdų pradeda upelis leisti keistus kvapus – nevalytų nuotekų. Vieną dieną, antrą, trečią. Kartais su pertraukomis ir švelniau ar stipriau. Pasikeitė spalva, ji pasidarė grynai tokia, kaip atsidarytum valymo įrengimą ir pažvelgtum į jį“, – socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje rašė ekonomistas.

Jis patikino, kad praėjusią savaitę Musinės upelis pasitiko dar ryškesniu nuotekų dvoku, todėl vėl kreipėsi į aplinkosaugininkus. Šie fiksavo taršą.

„Dugnas padengtas riebalų ir, velnias žino, kieno nuotekomis. Skambinu 112. Paeinu upeliu aukštyn iki Karmėlavos. Ties „Giraitės vandenimis“ valymo įrengimais yra išleistuvas. 2025.01.31 12 val. dienos iš jo realiu laiku bėga nevalytos nuotekos. Negaliu pasakyti kiek, bet daug. Atvažiuoja Gamtos apsauga, fiksuoja milžinišką taršos kiekį. Klausiu, kieno išleistuvas ar vamzdis, sako nežinom“, – rašė M. Dubnikovas.

Komentaras

Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas

Esame labai susirūpinę dėl šios informacijos. Vis dėlto, mūsų žiniomis, minėtame upelyje yra ne vienas išleistuvas, o bent keletas, kurių dalis, mūsų žiniomis, yra nelegalūs. Jų šeimininkai nėra aiškūs, o šią situaciją detaliai žino ir aplinkos apsaugos specialistai.

Svarbu paminėti, kad Kauno oro uostas turi Aplinkos apsaugos agentūros išduotą Taršos leidimą Nr. 5/19-07/TL-K.5-21/2016, pagal kurį vykdo nuolatinę nuotekų stebėseną (įgyvendina monitoringo programą).

Kol kas nesame gavę naujausios informacijos iš AAD apie konkrečias mėginių ėmimo vietas, neturime naujausių aplinkos apsaugos specialistų tyrimų rezultatų ar kitokios oficialios informacijos. Gavę informaciją, ieškosime efektyviausių sprendimų kartu su specialistais.

Betarpiškai ir nuolat bendradarbiaujame su AAD Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus atstovais. Teikiame visą būtiną informaciją bei dedame visas pastangas, kad užkirstume kelią taršos leidime nustatytų normų viršijimui tiek mūsų valdomuose išleistuvuose, jei juose būtų užfiksuota padidėjusi tarša, tiek bendrai šioje vietoje.

Kauno oro uoste veikia dvi orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės, kurios naudoja glikolį savo veikloje – aptarnaujant lėktuvus.