Antradienį į Kauną atvykęs premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad dės visas pastangas, jog Panemunės tilto statyboms būti skirta kuo daugiau lėšų.

Gyrė rekonstruotą baseiną

Premjero vizitas į Kauną buvo derinamas ne vieną mėnesį, tačiau anksčiau atvykti į laikinąją sostinę jam neleido įtempti Lietuvos pirmininkavimo ES darbai. Pirmiausia A. Butkevičius šiandien apžiūrėjo rekonstruotą Kauno plaukimo centrą.

Jis pasidžiaugė, jog po rekonstrukcijos kauniečiai turi pirmąjį plaukimo kompleksą, kuris atitinka visus tarptautinius reikalavimus. Baseinas yra 50 m ilgio, su 8 plaukimo takeliais.

„Smagu buvo pamatyti, kad nuo ankstyvo ryto baseine jau plaukiojo daug kauniečių“, – per spaudos konferenciją sakė A. Butkevičius.

Sieks mažinti šilumos kainą

Vėliau Vyriausybės vadovas apsilankė Petrašiūnų elektrinėje, kur aptarė jos rekonstrukcijos perspektyvas. Jis priminė, kad jau parengta Lietuvos šilumos ūkio pertvarkos studija, kurioje įvertinta kiekviena šilumos energiją gaminanti įmonė.

„Vyriausybės tikslas – skirti struktūrinę paramą šilumos ūkio pertvarkai. Prioritetai – Kauno ir Vilniaus miestai, nes juose pati didžiausia šilumos gamyba ir suvartojimas“, – kalbėjo A. Butkevičius. Jo teigimu, investuoti pinigai į šilumos ūkį visų pirma turi padėti sumažinti šilumos kainą vartotojams.

Vyriausybės vadovas palankiai atsiliepė apie planus rekonstruoti Petrašiūnų elektrinę bei „Šilko“ ir „Inkaro“ katilines, jas pritaikant biokurui.

„Šiandien jau galiu patvirtinti, kad „Lietuvos energija“ dalyvaus Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos projekte. Mūsų uždavinys – kuo greičiau paruošti Vyriausybės nutarimą, kad Petrašiūnų elektrinė kuo greičiau galėtų pasinaudoti ES Struktūrinių fondų lėšomis rekonstrukcijai“, – pabrėžė ministras pirmininkas.

Ieškos lėšų tilto statybai

Premjeras nepamiršo apžiūrėti ir Panemunės tilto, kurio statybų finansavimo klausimas jau tapo beveik pašaipų objektu.

Dar prieš susprogdinant senąjį tiltą buvusi Vyriausybė, o tiksliau – buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Kaunui žadėjo, kad Panemunės tilto statybos bus finansuojamos ne tik savivaldybės lėšomis, net 70 proc. būtinos sumos esą skirtų valstybė. Tačiau šie pažadai dar neįgyvendinti.

„Galvosime, kaip paspartinti finansavimą ir šiais, ir kitais metais“, – šiandien žadėjo A. Butkevičius.  

Jis užsiminė, kad vienas galimų Panemunės tilto finansavimo šaltinių turėtų būti Kelių priežiūros ir plėtros programa. Be to, Vyriausybės vadovas atskleidė, kad norėtų, jog 2015 m. tilto statybų projektas būtų įtrauktas į Valstybės investicijų programą. Tai užtikrintų tilto statybų finansavimą.

Anot A. Butkevičiaus, sprendžiant tokius klausimus visi partiniai dalykai turėtų būti pamiršti, nes Lietuvos žmonėms svarbiausia, kad valstybė būtų valdoma ūkiškai. „Aš nuolat kartoju, kad objektai turi būti statomi greitai“, – kalbėjo jis.

Kritikos strėlės miesto valdžiai

Iki šiol tilto statybų rangovas „Kauno tiltai“ jau išleido 35 mln. litų, o Kauno miesto savivaldybė bendrovei yra sumokėjusi tik 12 mln. litų. Nepaisant to, kad savivaldybė laiku neatsiskaito su rangovu, tilto statybos nė vienai dienai nebuvo sustojusios.

„Tiltą mes vis tiek pabaigsime. Panemunės tiltas – lyg Kauno vizitinė kortelė, todėl nuvilti kauniečių nevalia“, – pabrėžė bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Giedrius Cvilikas.

Panemunės tilto statybų projekto vertė – 107 mln. litų. Neturėdama kitos išeities, iš kur gauti pinigų, praėjusią savaitę miesto taryba pritarė statyboms pasiskolinti 12 mln. litų.

„Tiltą norime atidaryti jau 2015 m. pabaigoje. Todėl labai tikimės bendradarbiavimo su Vyriausybe, kad pavyks geranoriškai išspręsti finansavimo klausimą ir ši našta neguls vien ant mūsų pečių“, – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Į Kauną atvykęs ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, priešingai nei premjeras, laidė kritikos strėles miesto valdžiai.

„Nenoriu nieko kaltinti, bet tikrai keista, kad Kauno valdžia prieš pradėdama statybas nepagalvojo, iš kur gaus pinigų Panemunės tiltui. Šįmet iš Kelių priežiūros programos tiltui skirsime ne daugiau nei 5 mln. litų, o ne 15, kaip buvo kalbama“, – rėžė ministras.