Startui – Pasaulio banko paskola

Pasak Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Jono Petkevičiaus, pirmoji didžiausia laisvos Lietuvos investicija (Pasaulio banko paskola) į bendrąjį lavinimą buvo 2002–2006 m. įgyvendinta Mokyklų tobulinimo programa (MTP).

Ja siekta iš esmės pagerinti pagrindinio ugdymo pakopos mokinių mokymosi sąlygas ir pasiekimus, modernizuoti bendrąjį lavinimą: mokykloms buvo perkama šiuolaikiškų mokymo priemonių, programinės įrangos, mokyklinių autobusų, renovuojamos mokyklos, finansuojamas įvairių metodikų ir mokymo programų rengimas, mokytojų ir mokyklų direktorių kvalifikacijos kėlimo seminarai, švietimo valdymo, politikos analizės, moksleivių pažangos vertinimo sistemų sukūrimas.

ES parama

Mokyklų tobulinimo programa plius (MTP+) – buvusios programos nuveiktų darbų ir pasiektų rezultatų tąsa, finansuojama ES lėšomis. MTP+ projekte dalyvaujančioms mokykloms buvo skiriama ne grynųjų pinigų, bet santykinių lėšų pagal mokinių skaičių.

Aštuoniolika rajono mokyklų iki 2014 m. buvo aprūpintos mokymo priemonėmis, įranga ir baldais beveik už 2,5 mln. litų.

Įgyvendinant kitą ES fondų investicijų projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis (2017–2021 m.) mokyklos gavo mokymo priemonių ir įrangos už 370 tūkst. eurų.

Projekte „Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų ir pagrindinių mokyklų) modernizavimas ir šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas“ (2015–2018 m.) pagal švietimo ir mokslo ministro sudarytos komisijos nustatytus kriterijus buvo atrinkta dalyvauti Šlienavos pagrindinė mokykla.

Joje modernizuota dalis edukacinių erdvių, atnaujintos patalpos aprūpintos įranga ir baldais. „Įgyvendinant mokyklos edukacinių erdvių modernizavimo idėją, dalį lėšų skyrė ir Kauno rajono savivaldybė. Mokykloje atlikti aktų salės ir jos prieigų, vidaus patalpų mokomajame korpuse – rekonstrukcijos ir statybos darbai“, – pabrėžė J. Petkevičius.

Atnaujinimas: įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklos I“ projekto švietimo pažangos plane numatytus infrastruktūros pokyčius, Domeikavos gimnazijoje įrengta lauko scena ir lauko klasė. / Organizatorių nuotr.

Stiprino lyderystę

Nuo 2017 m. Kauno rajono savivaldybė įsitraukė į nacionalinį švietimo projektą „Lyderių laikas 3“, kurį įgyvendino Švietimo aprūpinimo centras kartu su partneriais – Mokyklų tobulinimo centru ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu.

Suburta Kauno rajono mokyklų kūrybinė komanda parengė savivaldybės pokyčio projektą „Pozityvioji komunikacija ugdymosi rezultatams“ ir jį įgyvendino septyniose bandomosiose mokyklose. Projekto veiklos paskatino pozityvų bendradarbiavimą tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų dėl mokinio sėkmės. Su projekto turiniu buvo supažindintos visų rajono mokyklų bendruomenės, mokymosi renginiuose dalyvavo per 400 pedagogų ir 25 tėvų atstovai.

Naudingos buvo stažuotės Lietuvoje ir užsienyje. Formaliojoje Švietimo lyderystės studijų programoje mokėsi dešimt pedagogų, neformaliųjų Švietimo lyderystės mokymų programose keturiuose moduliuose – dvylika.

Siekiant sustiprinti lyderystę buvo parengtas „Erasmus+“ projektas „Pozityvus švietimas ugdymo(si) rezultatams“ – dešimties ilgųjų gimnazijų konsorciumo mokytojai lyderiai ir pavaduotojai ugdymui dalyvavo mokymuose Ispanijoje, Austrijoje, Suomijoje ir kūrė pokyčius savivaldybės gimnazijose, dalijosi gerąja patirtimi su kitomis mokyklomis.

Projekto veiklų tęstinumui užtikrinti 2020 m. buvo sudaryta Tvarumo palaikymo grupė. Projekte dalyvavusios mokyklos sukūrė mokymosi, bendravimo su kitomis mokyklomis tinklus, organizavo joms aktualius profesinius dialogus. „Į šias veiklas per ketverius metus įsitraukė beveik visos bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklos“, – sakė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.

Dėl COVID-19 įvedus nuotolinį mokymą, iš šio projekto sutaupytų lėšų mokykloms Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) nupirko ir 2020 m. balandį perdavė 875 planšetininius kompiuterius ir 31 nešiojamąjį kompiuterį už 176 tūkst. eurų.

Aktyvumas: ES finansuojamose programose „Pienas vaikams“ ir „Vaisiai mokykloms“ dalyvauja visos pakaunės mokyklos, kuriose yra ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pradinukų. / „Pixabay“ nuotr.

Užtikrino saugią aplinką

Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) finansuojamo projekto „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II“ (2019 m.) lėšos buvo skirtos psichologinei pagalbai užtikrinti mokyklose finansuojant psichologo etatus ir perkant psichologinės pagalbos teikimo paslaugas.

Papildomai buvo įsteigtos 7,5 psichologo pareigybės: 6,5 pareigybės – ugdymo įtaigose ir viena – Kauno rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (KRPPT). Projekto lėšomis, bendradarbiaujant su VDU, penkiolikoje mokyklų atliktas Kauno rajono mokyklų 5–8 klasių mokinių socialinio emocinio mikroklimato tyrimas.

Dėmesys profesiniam orientavimui

ESFA vykdyto projekto „Karjeros specialistų tinklo vystymas“ (2022–2023 m.) tikslas – užtikrinti profesinio orientavimo paslaugų teikimą įvairaus amžiaus mokiniams bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose.

Dvylikoje bendrojo ugdymo mokyklų ir KRPPT įsteigtos 11,8 karjeros specialisto pareigybės, finansuojamos iš projekto lėšų. Karjeros specialistai teikia profesinio orientavimo paslaugas visose bendrojo ugdymo mokyklose ir privačiose ugdymo įstaigose besimokantiems 1–12 klasių mokiniams.

Užtikrindama projekto tęstinumą nuo 2024 m. sausio ŠMSM skyrė tikslinę dotaciją įsteigtų pareigybių darbo užmokesčiui.

Kokybės krepšeliui – 1,2 mln. eurų

Projektu „Kokybės krepšelis“ (2019–2023 m.) siekta pagerinti mokinių ugdymosi pasiekimus, įgyvendinant pokyčius savivaldybėse ir mokyklose. Vykdant projektą, vienuolikai mokyklų skirta per 1,2 mln. eurų.

Įgyvendinant tokius didelius projektus, susiduriama su viešųjų pirkimų problemomis, trukdančiomis laiku įgyvendinti suplanuotas veiklas.

Mokyklos, padedamos NŠA konsultantų, parengė ir įgyvendino dviejų metų veiklos planus. Projekto finansinė ir metodinė parama suteikė galimybių tobulinti tas veiklas, kurios konkrečiai mokyklai atrodė svarbiausios mokinių pasiekimams gerinti. „Išorės vertintojai konstatavo, kad visos mokyklos padarė pažangą, pagerino po 3–5 rodiklius. Projekto mokyklos dalijosi patirtimi su rajono ir šalies mokyklomis“, – džiaugėsi savivaldybės atstovas.

Mažina atotrūkį

2023 m. gegužės 31 d. savivaldybės administracija ir keturios mokyklos partnerės (Raudondvario, Domeikavos, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos ir Garliavos Jonučių progimnazija) su ESFA pasirašė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią kartu su Kazlų Rūdos savivaldybe vykdo projektą „Tūkstantmečio mokyklos I“ (TŪM I). Pasirengtam Švietimo pažangos planui įgyvendinti Kauno rajono savivaldybei skirta 6 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ subsidijų lėšų ir 1,1 mln. eurų PVM išlaidų, finansuojamų iš valstybės biudžeto lėšų.

Projekto tikslas – sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo (-si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti Lietuvos savivaldybėse. Pagrindinės projekto veiklos: mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas; infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas mokyklose partnerėse ir mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM ugdymas.

Jau įsigytos skaitmeninės personalizuotos matematikos mokymo platformos „Elicėjus“ licencijos, TŪM I mokyklų mokiniams nupirkta 2 000 internetinės „Vyturio“ bibliotekos licencijų, atlikti keturių mokyklų mikroklimato tyrimai, įsigyta interaktyvių ekranų, kompiuterių.

Įgyvendinant projekto švietimo pažangos plane numatytus infrastruktūros pokyčius, įrengta lauko scena, lauko klasė (geokupolas), nupirkta sporto salės įgarsinimo sistema Domeikavos gimnazijoje, įvykdyti viešieji pirkimai kabinetams ir kitoms erdvėms modernizuoti Domeikavos gimnazijoje, Jonučių progimnazijoje, pradėti kabinetų ir aktų salės remonto darbai. Vyksta VDU Ugnės Karvelis gimnazijos priestato statybos. Dalis statybos ir patalpų įrengimo darbų ir mokymo priemonių finansuojama iš TŪM I projekto lėšų – apie 4 mln. eurų.

Modernizacija: kooperuojant ES projektų ir savivaldybės lėšas atnaujinta Raudondvario lopšelio-darželio infrastruktūra. / Organizatorių nuotr.

Finansuotos įvairios veiklos

Pastaraisiais metais kasmet 10–15 mokyklų dalyvauja iš ES fondų finansuojamuose tarptautiniuose „Erasmus+“, ESFA projektuose, „Nordplus“ programoje. Aktyviausiai projektinėse veiklose dalyvavo VDU Ugnės Karvelis gimnazija (laimėjusi „Erasmus+“ akreditaciją penkeriems metams), Raudondvario, Domeikavos, Neveronių, Vilkijos, Karmėlavos Balio Buračo, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos, Kulautuvos, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos, Karmėlavos lopšelis-darželis „Žilvitis“.

Kasmet po kelis ES fondų finansuojamus projektus kartu su mokyklomis, kitomis organizacijomis vykdo ir kuria intelektinius produktus Švietimo centras.

Projektą „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ įgyvendinama NŠA, o finansuoja ES. Projekto tikslas – atnaujinti bendrojo ugdymo turinį ir užtikrinti veiksmingą jo diegimą. Nuo 2023 m. rugsėjo nelyginėse klasėse pradėta dirbti pagal atnaujinto ugdymo turinio programas. Organizuota daug mokymų, teikiama parama naujiems vadovėliams įsigyti.

„Įgyvendinant tokius didelius projektus susiduriama su viešųjų pirkimų problemomis, trukdančiomis laiku įgyvendinti suplanuotas veiklas, pvz., trūksta vadovėlių“, – teigė J. Petkevičius.

2018–2020 m. ES lėšomis buvo finansuojamas neformalusis švietimas. 2020 m. Neformaliojo vaikų švietimo 80 teikėjų pateiktose programose dalyvavo 2 153 mokiniai.

ES finansuojamose programose „Pienas vaikams“ ir „Vaisiai mokykloms“ dalyvauja visos pakaunės mokyklos, kuriose yra ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pradinukų.

Kooperuojant ES projektų ir savivaldybės lėšas renovuota Piliuonos gimnazija, atliktas Eigirgalos lopšelio-darželio pastato kapitalinis remontas, Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos ir Garliavos meno mokyklos filialo pastatų renovacija, Raudondvario lopšelio-darželio infrastruktūros modernizavimas.