Rimtos traumos

Pastaruoju metu elektriniai paspirtukai ypač išpopuliarėjo, kartu gerokai padaugėjo darbo ir traumatologams. Nesuvaldę šių transporto priemonių žmonės skaudžiai krinta ir dažnai patiria įvairių lūžių, tad prireikia ir operacijų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės ortopedas traumatologas Saulius Širvinskas „Kauno dienai“ pasakojo, kad vos ne kas mėnesį tenka operuoti nuo elektrinio paspirtuko nuskridusį suaugusį asmenį, patyrusį rimtą traumą. Gydytojas atviras – kai kurių sužalojimų padariniai bus jaučiami visą likusį gyvenimą.

Gausa: vien šiais metais ortopedas traumatologas S.Širvinskas jau operavo dešimt elektrinių paspirtukų vairuotojų. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Paspirtukininkų traumos – nuo pačių mažiausių iki didžiausių, tačiau, skirtingai nei nuo mechaninių transporto priemonių nukritę žmonės, paspirtukininkai dažniau patiria ypač sunkias traumas, kurių padariniai – rimti. Mūsų ligoninėje patyrusių galvos traumas neguldo – veža į Kauno klinikas, tad man dažniausiai tenka operuoti galūnių lūžius, nes krisdamas žmogus atsiremia rankomis ar kojomis“, – „Kauno dienai“ pasakojo gydytojas, ką tik baigęs operuoti paspirtukininką.

Vien šiais metais S.Širvinskas jau operavo dešimt elektrinių paspirtukų vairuotojų. Jis pastebi, kad kai kurie pacientai padarinius jaus visą gyvenimą. „Kaulas sugyja, bet po lūžių nebūtinai viskas būna savo vietose. Nuo lūžio vietos, organizmo gebėjimo atsigauti priklauso, kaip žmogus vėliau jausis. Galima patirti nedidelę traumą, tačiau tokioje vietoje, kur žmogus jaus ją visą gyvenimą. Čia toks sėkmės dalykas, kaip krintant pavyks atsiremti“, – pastebėjo ortopedas traumatologas.

Galbūt šalmai ar papildomi apsaugai padėtų išvengti rimtų traumų? Kauno ligoninės gydytojas – skeptiškas.

„Joks šalmas ar apsauga nepadės, jei žmogus stovėdamas važiuoja 20 km/val. greičiu. Ką tas šalmas padės? Juk lūžta galūnės, kai, praradęs pusiausvyrą, žmogus į jas atsiremia ir jos neatlaiko kūno svorio, joms tekusios apkrovos“, – griežtai sakė ortopedas traumatologas.

Netinkama transporto priemonė

Gydytojas įsitikinęs, kad elektrinis paspirtukas yra visiškai netinkama transporto priemonė. Pirmiausia, ji neergonomiška, todėl nuo jos žmogus krinta iš stovimos pozicijos. Be to, paspirtukai gali išvystyti didelį greitį – tai padidina sunkių traumų tikimybę.

„Jei paprastas paspirtukas, žmogus pasispiria ir važiuoja tokiu greičiu, kokį gali suvaldyti. Dviračiu irgi važiuoja tie, kurie moka. Reikia suprasti, kad elektriniai paspirtukai tiesiog neša kažkam finansinę naudą. Į paprastą priemonę įdėjo variklį ir iš to uždirba, bet realiai ši priemonė visiškai netinkama važiuoti. Tai ydinga transporto priemonė, kuri neturėtų būti naudojama ne tik dėl išvystomo greičio, bet ir dėl to, kad ji neergonomiška, nepritaikyta žmogaus kūnui.

Dabar elektriniais paspirtukais važiuoja, kaip aš sakau, visi, kurie be galvos. Standartiniai pacientai – vyrai, kurie vakarą praleidžia ant sofutės su buteliu alaus. Juk jie nejuda, raumenys ir sąnariai sustingę, todėl krinta labai skaudžiai. Tie, kurie turi galvą, retai važiuoja tokiais paspirtukais arba visai nevažiuoja“, – teigė ortopedas traumatologas.

Pasak jos, dabar žmonės ir taip mažai juda, tad geriau jau eiti pėsčiomis nei lipti ant elektrinio paspirtuko. Taip nauda bus gerokai didesnė.

S.Širvinskas pastebėjo, kad ant operacinio stalo dėl traumų, patirtų važiuojant elektriniu paspirtuku, pas jį dažniausiai atsiduria vidutinio amžiaus vyrai. Moterų pasitaiko, bet jos traumas patiria kone tris kartus rečiau.

Kauno ligoninės gydytojas svarsto – jei elektriniai paspirtukai būtų pripažinti nesaugia transporto priemone, jais važiuojantys žmonės taptų patys atsakingi už savo elgesį, galbūt net reikėtų susimokėti už gydymą, jei patirtų traumų. Atpratinti žmones lipti ant elektrinių paspirtukų galėtų ir didesnės gyvybės draudimo įmokos.

„Štai dviratis. Reikėjo daugybės metų, kad jį išrastų, tobulintų. Tai ne tik tradicija, tai ir saugi transporto priemonė. Elektrinis paspirtukas – šių laikų technologijų blogoji pusė, neatitinkanti jokių saugumo standartų. Paprastu paspirtuku žmonės pasispiria ir važiuoja, žino kaip sustabdyti, o važiuodami elektriniu visiškai nejaučia tos transporto priemonės. Jei žmogus ignoruoja rekomendacijas tokia priemone nevažiuoti, galėtų būti taikomas didesnis draudimas. Kai, pavyzdžiui, girtas žmogus patiria traumą, draudimas juk nemoka išmokos, jis negauna nedarbingumo pažymėjimo ir pan. Tai panašios priemonės galėtų būti taikomos ir nuo elektrinių paspirtukų nukritusiems žmonėms“, – nuomonę išsakė S.Širvinskas.

Eismo įvykiai

Apie tai, kad elektriniai paspirtukai tapo saugaus eismo problema, kalba ir policijos pareigūnai, nuolat fiksuojantys paspirtukininkų daromus Kelių eismo pažeidimus. Pasitaiko ir itin skaudžių nelaimių.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus duomenimis, 2022 m. jau užregistruoti 37 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo ir nukentėjo elektriniais paspirtukais važiavę žmonės. Šiais metais tokių įvykių padaugėjo.

„Elektrinių paspirtukų vairuotojams galioja tos pačios Kelių eismo taisyklės kaip dviračių vairuotojams“, – pažymėjo policijos pareigūnai.

Jie priminė, kad elektrinio paspirtuko vairuotojai, neturintys aštuoniolikos metų, privalo dėvėti dviratininko šalmą. Vyresniems jis tik rekomenduojamas. Jei elektrinio paspirtuko vairuotojas važiuoja važiuojamąja kelio dalimi, jis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su atšvaitais, o gale turi degti raudonas žibintas.

Elektriniu paspirtuku leidžiama važiuoti tik dviračių takais, o jei tokio nėra – važiuojamąja dalimi. Vadinasi, pėsčiųjų zonoje jų neturėtų būti. Jei vis dėlto elektrinio paspirtuko vairuotojas važiuoja bendru dviračių ir pėsčiųjų taku, jis privalo duoti kelią pėstiesiems ir juos lenkti artimu ėjimui greičiu.

Dažnai pasitaiko, kad elektriniu paspirtuku važiuoja keli žmonės, tačiau tai daryti draudžiama, nebent yra specialiai įrengta sėdima vieta.

Elektrinis paspirtukas – šių laikų technologijų blogoji pusė, neatitinkanti jokių saugumo standartų.

Taisyklių pakeitimai

Apie tai, kad reikia griežčiau drausminti elektrinių paspirtukų vairuotojus, kalbama vis garsiau. Politikai svarsto apriboti tokių transporto priemonių greitį, riboti jų patekimą į tas vietas, kur daug pėsčiųjų.

Kai kurie miestai, nelaukdami centrinės valdžios nurodymų, imasi iniciatyvų riboti elektrinių paspirtukų eismą judriose pėsčiųjų zonose. Štai, pavyzdžiui, Palangoje šios transporto priemonės nepageidaujamos pagrindinėje pėsčiųjų gatvėje – J.Basanavičiaus alėjoje. Sostinėje yra vietų, kur atskirti elektrinių paspirtukų ir pėsčiųjų srautai. Paspirtukų nuomotojai taip pat imasi priemonių ir automatiškai riboja greitį įvažiavus į pėsčiųjų zonas. Daugėja ir Europos šalių, kurios draudžia paspirtukų eismą šaligatviais.

Draudžiama: vienu paspirtuku važiuoti keliese draudžia Kelių eismo taisyklės. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Dabar Vyriausybės patvirtintame projekte numatyta, kad bus ribojamas paspirtukų greitis, atsižvelgiama į paspirtukininkų amžių, taip pat teks užsidėti šalmus, liemenes, atsiras daugiau draudžiamų zonų.

„Susisiekimo ministerijos nuomone, labai svarbu stiprinti elektrinių paspirtukų eismo kontrolę ir tikrinti, kaip keliuose ir gatvėse laikomasi KET reikalavimų. Svarbu, kad savivaldybės plėstų dviračių takų infrastruktūrą ir sudarytų sąlygas saugiai važiuoti paspirtukais.

Seime yra keliamos iniciatyvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtinti sąvoką „mikromobilumo priemonė“, kuri apimtų elektrinius paspirtukus, riedžius ir pan., taip pat atskirai nuo dviračių transporto reglamentuoti mikromobilumo priemonių dalyvavimo eisme principus. Šiuo klausimu jau patvirtinta Vyriausybės išvada. Tikėtina, kad minėto įstatymo pakeitimai bus svarstomi Seimo rudens sesijoje. Priėmus įstatymo pakeitimus, atitinkamai keistųsi KET", – informavo Susisiekimo ministerijos specialistai.