Tarsi vadovėlis

Gailutės g. 28 esantis išskirtinės architektūros pastatas, įrašytas į kultūros paveldo sąrašą, tebekelia praeivių smalsumą ir prikausto dėmesį, nors buvę gyventojai jį keitė kaip išmanė, o gaisrai ir nekviesti svečiai galutinai negailestingai nuniokojo. Vila tapo avarinės būklės.

Pastatas, menantis Antano Smetonos laikų Aukštosios Panemunės kurorto, kaip populiariausios kauniečių laisvalaikio vietos su sanatorija, gydykla, kino teatru, šurmulį, negyvenamas jau daugiau kaip dešimtmetį. Per tą laiką į jį buvo pritempta visokiausio šlamšto, nors statinys tikrai vertas kitokio požiūrio.

Ši vila – tai tarsi tarpukario architektūros vadovėlis. Pastatas suprojektuotas taip, kad sujungtų daugybę to laikmečio statiniui būdingų savybių ir architektūrinių elementų.

„Ši vila – tai tarsi tarpukario architektūros vadovėlis. Pastatas suprojektuotas taip, kad sujungtų daugybę to laikmečio statiniui būdingų savybių ir architektūrinių elementų. Tai ir simetriškas planas, ir bokšteliai, ir kupoliniai elementai pastato stoge. Tiek vilos gyvavimo, tiek statybos metu, tiek dabar pastatas yra vienas įspūdingiausių Panemunėje“, – kalbėjo architektas Ugnius Vasiliauskas, architektų biuro „Unius ir architektai“ vadovas, su kolegomis Aurelija Daugėlaite ir Tomu Jonaičiu ėmęsis bendrovės „Panemunės vila“ užsakymo parengti vilos atkūrimo projektą.

Šio pastato architektūroje aiškiai matomos tam metui būdingas racionalumo, funkcionalumo, puošybos tendencijos ir to laikotarpio medinei architektūrai būdingos formos. „Labiausiai imponuoja to laikmečio architektų ir meistrų gebėjimas minėtus elementus suderinti ir sujungti į visumą“, – sakė U. Vasiliauskas.

Suderinti autentiką ir įstatymus

Dauguma vertingųjų pastato detalių ir elementų yra smarkiai pažeisti laiko ir buvusių gaisrų. „Pastato išplanavimas – nebe autentiškas. Vyko ne viena rekonstrukcija, pastato vidus kelis kartus perplanuotas. Atstatydami vilą stengiamės atkurti buvusį jos vaizdą kiek įmanoma išsaugant autentiką. Fasadas ir visi jo elementai, detalės bus atkuriami remiantis archyviniais dokumentais ir esamos situacijos tyrimais“, – dėstė architektas ir pridūrė, kad ir jo komandos, ir užsakovo misija – ne perstatyti, o atstatyti vilą.

Projektas: L. Kairiūnaičio vila pagaliau sulauks savo atgimimo. („Ugnius ir architektai“ ir MB „HousOn“ vizualizacijos)

Pastatas per daugybę jo gyvavimo metų buvo ne kartą rekonstruotas, pakeistas ne tik jo išplanavimas, bet ir įėjimo pozicijos, pristatyti keli menkaverčiai priestatai ir kt. Polichrominiai tyrimai, atlikti autentiškai fasado spalvai nustatyti, parodė, kad pastatas buvo daugybę kartų perdažytas. Originalioji spalva – pilkšva. Tai rodo ir archyviniai duomenys.

Sunkiausia – suderinti siekį atkurti kaip įmanoma daugiau autentikos ir atitikti šių  dienų įstatymų reikalavimus.

„Nauji ar rekonstruoti pastatai turi atitikti šių dienų statybos reglamentus, higienos reikalavimus, užtikrinti priešgaisrinės saugos parametrus ir kt. Galime teigti, kad įgyvendinę projektą turėsime šiuolaikišką modernų pastatą viduje ir kiek įmanoma originalią ir autentišką architektūrą išorėje“, – galutinį rezultatą piešė pašnekovas.

Pastato išorės apdaila bus atkurta artima autentiškai, atsižvelgiant ir į fasado apdailos lentelių formą, dėjimo raštą, langų ir durų sudalinimą ir kitus architektūrinius elementus, kurie daugiausia jau sunykę.

Pastato viduje suprojektuota dešimt šiuolaikiškų butų (sovietmečiu buvo trylika), jų įrengimas bus patikėtas naujakuriams. Tačiau bendros erdvės – laiptinės, holai, koridoriai bus atkurti tarpukariui būdinga estetika. „Visas viduje esančias vertingas detales stengiamės išsaugoti ir jas naujai panaudoti maksimaliai pritaikant šių dienų poreikiams“, – pridūrė U. Vasiliauskas.

Kito tokio nematęs

Fasadą puošti drožiniais patikėta krašto istorijos ir etnokultūros puoselėtojui Jonui Čepui iš Agluonėnų.

„Pastatas – superinis. Du bokštai, net nesu matęs kito tokio medinio. Norisi prisidėti prie tokio namo atgimimo. Tai bus didelis iššūkis. Originalių šio namo drožinių raštai nelabai sudėtingi, net gana kuklūs, tik jų neišlikę. Buvo atviros terasos, dabar jos uždarytos ir t. t.“, – sakė meistras.

Asmeniškai jam geriausia dirbti su džiovintos eglės mediena – mažiausiai trupa ir lengviausia išgauti įvairius ornamentus. „Žiūrėsime, ko norės projektuotojai. Aš irgi turiu sumanymų. Derinsime“, – azarto nestokojo etnokultūros puoselėtojas.

Jo manymu, tokios apimties drožiniams su išpjaustymu, dažymu ir t. t. prireiks mažiausiai pusmečio, tačiau rezultatas tikrai bus vertas visų pastangų ir laiko.

Komentaras

Andrius Liakas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas

Vila Gailutės g. 28, Kaune, yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas – L. Kairiūnaičio namas (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 39907). Šio kultūros paveldo objekto vertingosios savybės (t. y. tai, kas jame yra saugoma) yra nustatytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016-05-02 akte Nr. KPD-SK-297 „Dėl teisinės apsaugos suteikimo“ ir patikslintos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017-10-02 akte Nr. KPD-SK-297/1 „Dėl duomenų patikslinimo“. Šie kultūros paveldo objekto apskaitos dokumentai yra viešai prieinami Kultūros vertybių registre  https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/4F3B0E13-DDF4-4F1E-BFDE-072D0B692AF7.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius yra suderinęs L. Kairiūnaičio namo, U.K. 39907, Gailutės g. 28, Kauno m., Kauno miesto sav., tvarkybos darbų (remonto, avarinės grėsmės pašalinimo) projektą ir yra išdavęs leidimą atlikti tvarkybos darbus pagal šį projektą. Taip pat skyrius yra pritaręs statybą leidžiančio dokumento išdavimui pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (1A2m) rekonstravimo ir ūkinio pastato (4I1p) kapitalinio remonto, Gailutės g. 28, Kaune, projektą informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Į Kultūros vertybių registrą L. Kairiūnaičio namas įtrauktas jau blogos būklės, nuniokotas kelių gaisrų, negyvenamas ir apleistas. Atsižvelgiant į tokią pastato būklę, buvo nustatytos šio kultūros paveldo objekto vertingosios savybės – jos orientuotos į architektūrinės išraiškos apsaugą.

Kultūros ministerijos Kauno skyriaus suderintame L. Kairiūnaičio namo, U.K. 39907, Gailutės g. 28, Kauno m., Kauno miesto sav., tvarkybos darbų (remonto, avarinės grėsmės pašalinimo) projekte yra numatytas pastato architektūros išsaugojimas – išsaugomas pirminis tūris ir aukštingumas, atkuriami fasadų elementai ir išsaugomas pirminis apkalimas medinėmis dekoratyvinėmis lentelėmis. Pastato vidaus išplanavimas ir kapitalinių sienų tinklas nėra saugomi, todėl jie gali būti įrengiami pagal statytojo poreikius.