Dirba ne savo darbą

"Šiukšlės tikrai suėda nemažai pinigų. Kasmet tam papildomai išleidžiame nemažai pinigų, kurie galėtų būti panaudoti opesnėms problemoms spręsti, takų infrastruktūrai tvarkyti. Ant šiukšlintojų turėtų pykti visi lankytojai, nes iš jų atimama ne tik švaresnė aplinka, bet ir galimybė patogiau leisti laiką gamtoje. Galbūt išveždami kažkieno šiukšles mes panaudojome tuos pinigus, kurie turėjo būti skirti naujam suoleliui", – sakė Kauno marių regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Ramunė Mikitiejeva.

Pirmadienį parko darbuotojai netoli Vaišvydavos miške aptiko net odinių baldų komplektą. "Gal kas prisiminsite buvę svečiuose ir sėdėję ant tokių baldų? Gal žinote, kas įsigijo naują sofą?" – šmaikštavo darbuotojai parko socialinio tinklo "Facebook" paskyroje. Juokai juokais, bet po pusvalandžio baldų jau nebebuvo – kažkas, matyt, parsivežė dar visai gerai atrodančią sofą ir fotelius namo.

"Pasitaiko tokių radinių, kuriems pašalinti prireikia ir laiko, ir pinigų, nes tenka vežti į sąvartyną (automobilio padangų ar net detalių, senų baldų, buities prietaisų, statybinių atliekų). Keisčiausia, kad šiukšlės atvežamos ir paliekamos net tokiose vietose, iš kur jas paskui sudėtinga surinkti – griovose, giliau miške", – anot R.Mikitiejevos, rinkti šiukšles neturėtų būti pagrindinis parko darbuotojų darbas.

Ugdyti reikia nuo mažens

Pasak specialistės, Kauno marių regioninio parko tikslas – išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, jas pritaikyti lankyti, skatinti darnų turizmą, rodyti ir pasakoti apie išskirtines vertybes. Tačiau dirbti nuolat trukdo šiukšlintojai.

"Aplink Kauno marias karštieji taškai yra ties sodų bendrijomis, taip pat nemažai šiukšlių palieka ir žvejai, poilsiautojai. Yra kažkoks įsisenėjęs žalingas įprotis, kuris formuojasi dar būnant jauno amžiaus. Todėl labai svarbus uždavinys nuo pat mažens formuoti vaikų sąmonę ir draugišką aplinkai požiūrį", – parko direkcija organizuoja gamtos mokyklos veiklas, edukacijas, prevencines akcijas, tačiau viskas, anot R.Mikitiejevos, prasideda šeimoje.

Jei žmogus geba greitai perprasti šiuolaikines technologijas, tai neturėtų būti sudėtinga "susiinstaliuoti" draugišką aplinkai požiūrį.

"Ko gero, tai vidinė kultūra, pagarba, atsakomybė ir suvokimas, kad esi aplinkos dalis – sraigtelis bendrame mechanizme, ir jei nori, kad sistema veiktų gerai, turi pats stengtis. Nelaukti, kol kažkas ateis ir už tave padarys, sutvarkys. Paprastai tariant, Mikės Pūkuotuko žodžiais – vieni turi proto, o kiti ne, štai ir visa paslaptis", – juokėsi specialistė.

Gamtai nepatogi mada

Bandydama paauklėti šiukšlintojus, parko direkcija sukūrė seriją humoristinių plakatų ir iškabino juos visoje parko teritorijoje. "Tie, kurie teršia, tikrai neskaito rimtų įspėjimų, o jei ir skaito – nereaguoja. Tačiau gal bent tokia vizualizacija paveiks. Tiems, kurie nepriklauso teršėjų kategorijai, plakatai tiesiog turėtų sukelti šypseną. Žinoma, visokių reakcijų būna. Vieni pagiria ar net pasiskolina plakatų, kiti pasipiktina, kad ne tokį žodį pavartojome. Plakatai labai praverčia edukacijų metu bendraujant su jaunimu – taip su jais lengviau susikalbėti", – pasak R.Mikitiejevos, kai kada, atrodo, net elementarius dalykus reikia žmonėms iš naujo priminti.

Jau dabar parko direkcija bando lankytojus pripratinti prie idėjos "ką atsinešei – išsinešk" ir pažintiniuose takuose bei kituose lankytinuose objektuose atsisako šiukšliadėžių, palieka tik konteinerius pagrindinėse aikštelėse.

"Jei žmogus geba greitai perprasti šiuolaikines technologijas, tai neturėtų būti sudėtinga "susiinstaliuoti" draugišką aplinkai požiūrį. Žmonės turi suprasti, kad gamtoje šiukšliadėžės yra ne tik estetinis svetimkūnis, bet ir tiesioginė tarša. Kai šiukšliadėžės būdavo perpildytos, atliekos būdavo metamos ant žemės, jas išnešiodavo gyvūnai ir vėjas. Gamta – tai ne miestas, kur kasdien šiukšliadėžes ištuština prižiūrėtojai. Nėra šiukšliadėžės – nėra ir problemos. O jei kažkas mato čia problemą, tai problema yra to žmogaus galvoje", – sakė specialistė.

Šiuo metu didžiausias Kauno marių regioninio parko baubas – vienkartiniai kavos puodeliai. "Jau net mūsų savanoris ispanas, padirbęs vos tris mėnesius, pasidarė "alergiškas" puodelių vaizdui. Gal ir juokinga, bet kai kasdien susiduriame su tuo, tiesiog vystosi patologinė reakcija ir pamačius tuos puodelius net nupurto, o akys kaip lututės išsiplečia. Laukiame nesulaukiame, kol bus įvesta užstato už vienkartinius puodelius sistema, nes šita patogi mada yra labai nepatogi gamtai", – teigė R.Mikitiejeva.