Fondui skyrė 1 mln. eurų

Melioracijos fondo veiklai užtikrinti sausio 30 d. posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba skyrė 1 mln. eurų. Melioracijos fondas skirtas valstybei priklausantiems melioracijos statiniams remontuoti, rekonstruoti, prižiūrėti ir investiciniams projektams įgyvendinti.

Steigėjų nuomone, fondas užtikrins tęstines ir kryptingas investicijas į valstybei priklausančių ir savivaldybės patikėjimo teise valdomus melioracijos statinius.

„Lėšos kasmet numatomos savivaldybės biudžete atsižvelgiant į apskaičiuotą žemės mokesčio sumą už žemės ūkio paskirties žemę Kauno rajone. Manome, kad lėšų skyrimo susiejimas su apskaičiuojamu žemės mokesčiu už žemės ūkio paskirties žemę tiesiogiai atlieps ūkininkų lūkesčius ir prisidės prie ūkininkavimo sąlygų gerinimo savivaldybės teritorijoje“, – sakė Kauno rajono savivaldybės vicemeras, Melioracijos fondo komisijos pirmininkas Antanas Nesteckis.

Pašnekovas taip pat įvardijo, kad, be Melioracijos fondui skiriamo 1 mln. eurų, savivaldybė papildomai 2025 m. taip pat skyrė 200 tūkst. eurų melioracijos statinių avariniams gedimams šalinti.

Radiniai: tvarkydami melioracijos įrenginius ūkininkai dažname sausintuve aptikdavo asiūklių šaknų ar įplauto smėlio kamščių. / Dirmeikių asmeninio albumo nuotr.

Įgyvendins šešis projektus

Kauno rajono savivaldybė, matydama sudėtingą situaciją, jau ne vienus metus kryptingai didina investicijas į melioracijos sistemų atnaujinimą, o 2022 m. pabaigoje pirmoji Lietuvoje parengė Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planą. Rengiant šį dokumentą buvo išanalizuota 24 kadastro vietovių melioracijos sistemų būklė. Remiantis analize, parengtas melioracijos statinių atnaujinimo planas 2023–2029 m. Bendras investicijų poreikis melioracijos statiniams atnaujinti Kauno rajone siekia per 50 mln. eurų. Remiantis šiuo melioracijos statinių atnaujinimo planu ir išskirta prioritetinių darbų eile, savivaldybė planuoja ir organizuoja remonto darbus ir teikia projektines paraiškas.

Sausio 30 d. savivaldybės tarybos posėdyje taip pat vienbalsiai buvo pritarta Kauno rajone, Nemuno baseino Nevėžio pabaseinyje esančių, valstybei nuosavybės teise priklausančių blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo investicijų projekto rengimui ir jo įgyvendinimui.

„2025–2026 m. įgyvendinamo investicijų projekto bendra vertė – 812 tūkst. eurų. Šis investicijų projektas 100 proc. finansuojamas valstybės lėšomis. Savivaldybė įsipareigojo padengti tinkamų išlaidų dalį, kurių nepadengia skiriamas finansavimas, ir įgyvendinimo metu atsiradusias netinkamas finansuoti išlaidas. Įgyvendinant projektą planuojama rekonstruoti apie 61 km griovių su jiems priklausančiomis pralaidomis ir žiotimis Babtų, Domeikavos, Užliedžių Vandžiogalos ir Panevėžiuko kadastro vietovėse“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Didžiulis.

Manome, kad lėšų skyrimo susiejimas su apskaičiuojamu žemės mokesčiu už žemės ūkio paskirties žemę tiesiogiai atlieps ūkininkų lūkesčius ir prisidės prie ūkininkavimo sąlygų gerinimo savivaldybės teritorijoje.

T. Didžiulis pabrėžė: 2025–2026 m. savivaldybė įgyvendins tris ES ir valstybės lėšomis finansuojamus projektus, skirtus melioracijos sistemų rekonstrukcijai, ir tris projektus kartu su partneriais – ūkininkų asociacijomis. Bendra šių šešių projektų vertė – 3,1 mln. eurų.

Svarbu ne tik žemdirbiams

Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo, tai žymios, bet nepakankamos lėšos 1950–1960 m. įrengtoms ir 73,37 proc. nusidėvėjusioms melioracijos sistemoms atnaujinti. „Remiantis parengtu melioracijos statinių atnaujinimo planu, įgyvendinant pirmąjį melioracijos statinių atnaujinimo etapą 2022–2024 m. laikotarpiu, lėšų poreikis buvo 8,8 mln. eurų. Antrame etape (2025–2027 m. laikotarpiu) lėšų poreikis – 15 mln. eurų. Savivaldybė, skirdama dalį savo lėšų ir dalyvaudama projektinėje veikloje, 2022–2024 m. laikotarpiu pritraukė 5,6 mln. eurų, kurių pagrindinę dalį sudaro pritrauktos ES fondų investicijos. Todėl savivaldybė aktyviai kviečia ir skatina ūkininkus įsitraukti ir pasinaudoti galimybe pritraukti ES lėšas ir taip prisidėti prie bendros Kauno rajono melioracijos sistemų būklės gerinimo“, – ragino T. Didžiulis.

Kauno rajono savivaldybė pagal užimamą plotą šalyje yra aštunta. Žemės ūkio naudmenos sudaro pusę Kauno rajono savivaldybės teritorijos, o sausinamas (melioruojamas) plotas – apie 57 proc.

Pakaunė – ne tik žemdirbių kraštas su giliomis tradicijomis, bet ir sparčiai urbanizuojama vietovė. Melioracijos įrenginių inžineriniai statiniai ir jų būklė tampa svarbūs ne tik ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, bet ir naujai susiformavusių kvartalų gyventojams dėl lietaus vandens surinkimo.

Valstybės skiriamos tikslinės dotacijos – 236 tūkst. eurų per metus – yra nepakankamos būtiniems darbams atlikti, todėl savivaldybė jau ketvirtus metus ne tik skiria papildomas savivaldybės lėšas, bet ir aktyviai teikia paraiškas ir įgyvendina ES ir valstybės lėšomis finansuojamus projektus. Šie žingsniai leido pasiekti, kad kartu su įgyvendinamais ES ir valstybėse lėšomis finansuojamais projektais 2025–2026 m. suplanuotas ir gautas finansavimas – per 4 mln. eurų darbams atlikti, kai 2022 m. bendros investicijos sudarė 699 tūkst. eurų“, – sakė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Asta Tamonienė.

A. Nesteckis pabrėžė, kad augančios investicijos leidžia pasiekti žymių rezultatų. „Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra per 1 076 km griovių, kurių dalis dėl riboto finansavimo – itin bloga. Vykdomi darbai ir įgyvendinami investiciniai projektai leido padvigubinti rekonstruojamų griovių ilgį. 2023 m. rekonstruota 20 km, o 2024 m. – 40 km. Kiekvienas įgyvendinamas projektas sudaro galimybę rekonstruoti papildomus 10 km griovių su jiems priklausančiomis pralaidomis ir žiotimis, pagerinama apie 200 ha sausinamo ploto“, – skaičius vardijo pašnekovas.

Pastebėjimai: pasak T. Dirmeikio, plotuose, kuriuose sutvarkytos melioracijos sistemos, padidėjo augalų derlingumas, kasmet pavyksta gauti geresnį ir stabilesnį rezultatą, nes patiriama mažiau nuostolių dėl išmirkusių žemės plotų ir perteklinės drėgmės. / Dirmeikių asmeninio albumo nuotr.

Svarbus ūkininkų įsitraukimas

Prie investicijų išaugimo ir galimybės atnaujinti melioracijos sistemas pastebimai prisideda Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ teikiamos finansinė galimybės.

„Savivaldybė gali pretenduoti tik į vieno projekto finansavimą per metus, t. y. gali teikti tik vieną paraišką, todėl itin svarbu, kad įsitrauktų ūkininkai. Džiugu, kad 2024 m. Kauno rajono ūkininkai neliko abejingi ir teikė paraiškas. Finansavimą gavo trys paraiškos, kurias teikė Jurginiškių, Vilkijos drenažo ir Liučiūnų melioracijos statinių naudotojų asociacijos“, – džiaugėsi T. Didžiulis.

Aktyvios asociacijos papildomai pritraukė 1,3 mln. eurų. „Jos prie projektų turi prisidėti 35 proc. savo lėšomis, tačiau visą šią sumą įsipareigojo padengti savivaldybė. Įgyvendinus šiuos projektus, beveik 600 ha sausinamo ploto bus pagerinta būklė, rekonstruota per 30 km griovių, per 30 km drenažo sistemų įrenginių ir 41 pralaida“, – projektų naudą įvardijo Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja.

2025–2026 m. savivaldybė įgyvendins tris ES ir valstybės lėšomis finansuojamus projektus, skirtus melioracijos sistemų rekonstrukcijai, ir tris projektus kartu su partneriais – ūkininkų asociacijomis.

Savivaldybė ir šiais metais kviečia ūkininkus aktyviai įsitraukti ir teikti paraiškas minėtos priemonės finansavimui gauti. „Tai puiki galimybė ne tik rekonstruoti esamus griovius, valstybei priklausančias drenažo sistemas. Taip pat leidžiama investuoti į drenažo sistemas, kurios yra mažesnio nei 12,5 cm diametro, t. y. priklauso sklypo savininkams ir įprastai turėtų būti tvarkomos sklypo savininko lėšomis, – pabrėžė A. Tamonienė. – Siekiant paskatinti ir aktyvinti ūkininkų įsitraukimą, kaip ir ankstesniais metais, numatoma organizuoti susitikimus su ūkininkais. Patys ūkininkai taip pat kviečiami susisiekti su savivaldybe.“

Ūkininkų patirtis

Garliavos apylinkių seniūnijoje, Juragių kaime, kartu su sūnumis Tomu ir Vyteniu ūkininkaujantis Arūnas Dirmeikis nuo pat ūkininkavimo pradžios skyrė didelį dėmesį melioracijos sistemoms, jų remontui ir priežiūrai. „Kuriant ūkį nemaža dalis laukų buvo apleisti: užaugę melioracijos grioviai, rinktuvų žiotys priaugusios krūmų ir medžių šaknų, gedimai būdavo net ant pagrindinių rinktuvų, o dažname sausintuve buvo galima rasti asiūklių šaknų ar įplauto smėlio kamščių“, – pasakojo ūkininkas.

Tomas Dirmeikis pastebėjo, kad ūkininkavimo pradžioje melioracijos sistemų priežiūra buvo daug sudėtingesnė nei dabar dėl technologijų stokos. Jo žodžiais, planai būdavo tik savivaldybės Žemės ūkio melioracijos skyriaus archyvuose. Kiekvienai atskirai sausinimo sistemai reikėdavo prašyti atskirų melioracijos planų popierinių kopijų.

„Savivaldybės specialistai atliko didelį darbą – dabar visi planai yra sukelti į virtualiąją erdvę, juos nesunku rasti internete, sukurtos net specialios programėlės telefonams“, – pokyčius vardijo jaunasis ūkininkas.

Jo tėtis A. Dirmeikis pasidžiaugė, kad per kiek didesnį nei 20 metų melioracijos priežiūros ir remonto laikotarpį įgijo nemažai žinių, patirties, o svarbiausia – laukuose pasiekė džiuginantį rezultatą: didžioji dalis griovių yra sutvarkyti, tvarkingai veikia rinktuvai, laukuose netelkšo balos, laiku galima pradėti darbus laukuose pavasarį, būti ramesniems dėl įvažiavimo į laukus nuimti užaugintą derlių.

Priemonės: Dirmeikiai savomis jėgomis perkloja užsinešusius ar susidėvėjusius rinktuvus, tankina ar keičia naujais sausintuvus; kur reikia, įstato paviršinio vandens nuleistuvus. / Dirmeikių asmeninio albumo nuotr.

Juragių kaimo ūkininkai pabrėžė, kad padidėjo ir augalų derlingumas, kasmet pavyksta gauti geresnį ir stabilesnį rezultatą, nes patiriama mažiau nuostolių dėl išmirkusių žemės plotų ir perteklinės drėgmės.

2014 m. A. Dirmeikis įkūrė Jurginiškių melioracijos statinių naudotojų asociaciją ir yra jos vadovas. Tuomet pavyko dalyvauti projekte ir kai kuriuose laukuose atnaujinti beveik 10 km problemiškiausių rinktuvų ir sausinimo sistemų, išvalyti daugiau nei 2 km netvarkingų melioracijos griovių. Bendra projekto įgyvendinimo suma siekė 266 tūkst. eurų, 180 tūkst. eurų sudarė ES lėšos, o likusi dalis buvo asociacijos narių.

„Kasmet apie mėnesį skiriame atsiradusiems melioracijos gedimams šalinti. Savomis jėgomis perklojame užsinešusius ar susidėvėjusius rinktuvus, tankiname ar keičiame naujais sausintuvus, kur reikia, įstatome paviršinio vandens nuleistuvus. Kiekvienais metais į tai investuojame apie 15–20 tūkst eurų“, – pasakojo T. Dirmeikis.

Šiuo metu bendradarbiaudami su savivaldybe, su jos specialistų pagalba Dirmeikiai vėl bando vykdyti melioracijos rekonstrukcijos projektą. „Šį kartą didelę dalį lėšų ketiname skirti grioviams valyti, hidrotechniniams statiniams atnaujinti, žiotims sutvarkyti, pakeisti rinktuvus ir sausintuvus“, – planais dalijosi T. Dirmeikis.

Vietovėje, kurioje Dirmeikiai ūkininkauja, melioracijos sistemoms šiuo metu yra apie 60 ir daugiau metų. Jaunasis ūkininkas neabejojo: nors šių statinių projektinis tarnavimo laikas eina į pabaigą, tačiau, tinkamai prižiūrint ir pašalinant atsiradusius gedimus, jų tarnavimo laiką pavyks pailginti dar ne vieniems metams.

Paklaustas, kaip vertina Kauno rajono savivaldybės iniciatyvas, T. Dirmeikis sakė: „Kauno rajono savivaldybė gerai supranta būtinumą turėti veikiančias melioracijos sistemas, į kurias jungiasi ne tik ūkininkų dirbami plotai. Geležinkelių, kelių, miškų, miestelių, gyvenviečių ir kiekvienos sodybos paviršiniai ir gruntiniai vandenys patenka į bendrą drenažo tinklą. Džiaugiamės, kad Kauno rajono savivaldybė turi gerų ir aktyvių specialistų, kurie gerai išmano savo darbą ir supranta melioracijos svarbą, greitai reaguoja į atsirandančius gedimus, ne tik skiria lėšų iš savo biudžeto, bet ir maksimaliai stengiasi panaudoti ES lėšas.“