Problemos dėl skiepo

„Sūnų visur turiu vestis kartu, nes namuose palikti jo vieno negaliu. Kadangi jis yra nevakcinuotas ir neturi galimybių paso, mums lieka tik mažos maisto prekių parduotuvės, kur šio dokumento nereikalauja. Bet čia nebūna akcijų, o pirkdama aš esu linkusi sutaupyti, jei tik tai įmanoma. Sūnus anksčiau, iki atsiradus ribojimų, buvo įpratęs pasižmonėti – nuvažiuodavome į didesnius prekybos centrus, kavines. Dabar jam nebeliko galimybių socializuotis“, – pasakojo su „Kauno diena“ susisiekusi kaunietė.

Moteris atvira – paskiepyti autizmo spektro sutrikimą ir gilų protinį atsilikimą turintį paauglį sūnų nuo COVID-19 neįmanoma dėl fizinio pasipriešinimo, kurį jis gali parodyti, jei procedūra nepatiks. Būtent todėl visais atvejais, kai vaikinui prireikia atlikti kokius nors tyrimus – net ir kraujo, jie atliekami taikant nejautrą.

Anksčiau, kol sūnus buvo mažametis ir nebuvo toks fiziškai stiprus kaip dabar, jis skiepytas prilaikant. Tačiau dabar atlaikyti jo fizinę jėgą, neslėpė šešiolikmečio mama, prireiktų ne vieno stipraus vyro pagalbos.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kreipėsi į ministeriją

„Galėtų taikyti kažkokią išimtį tiems, kurie dėl tam tikrų diagnozių negali būti vakcinuojami. Šį klausimą gvildenau dar rugpjūtį. Šeimos gydytoja sakė, kad reikėtų skambinti ir domėtis, kaip būtų galima išspręsti šią problemą. Juk turėtų būti kažkokia išeitis“, – svarstė pašnekovė.

Šį klausimą ji kelia iki šiol, nes, kai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), gavo sprendimo taip ir nepasiūliusį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) atstovų atsakymą. Jame dėstoma, kad norint pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, rizikos veiksnių turintiems asmenims galioja tos pačios skiepijimo rekomendacijos ir principai, kaip ir skiepijantis kitomis vakcinomis.

Pasak ULAC, kiekvienu individualiu atveju dėl skiepijimo rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju ar kitu specialistu. Jis, įvertinęs skiepijamo asmens amžių, sveikatos būklę, vartojamus medikamentus, ūmines ar lėtines ligas, alergijas (padidėjusį jautrumą) vakcinų veikliosioms medžiagoms arba bet kurioms pagalbinėms medžiagoms, taip pat pasireiškusias anafilaksines reakcijas į skiepus ar vaistus ir kitus kriterijus kartu su pacientu priims tinkamą sprendimą dėl skiepijimo.

Galėtų taikyti kažkokią išimtį tiems, kurie dėl tam tikrų diagnozių negali būti vakcinuojami.

„Kontraindikacija skiepytis nurodytomis COVID-19 ligos vakcinomis turintiems asmenims, kuriems diagnozuota alergija vakcinai ir (ar) jos komponentui, žymima Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ kodais Z88.7 arba Z28.0. Taigi, pacientas skiepijamas tik įvertinus jo sveikatos būklę, suteikus jam reikiamą informaciją apie COVID-19 ligos vakciną ir gavus asmens rašytinį sutikimą skiepytis“, – aiškinama kaunietei atsiųstame laiške.

Baimė dėl reakcijos

Paklausta, ar sutiktų vakcinuoti sūnų nuo COVID-19 taikant nejautrą, jei tai įmanoma, moteris užsiminė, kad taip savo vaiko skiepyti nesutiktų dėl nežinomybės, kaip sureaguos jo organizmas.

„Kalbėjau su viena moterimi, kuri dirba Karštojoje koronaviruso linijoje. Ji sakė, kad mediciniškai skiepyti taikant narkozę negalima, nes tai – intervencija. Skiepijant vakcina nuo COVID-19 būtų baisu rizikuoti, nes sūnus nekalba ir nepasakytų, kad blogai jaučiasi, ar kad ką nors skauda“, – atviravo ji.

Negalia – ne priežastis

Ieškodami atsakymų į kaunietei rūpimus klausimus, SAM atstovų teiravomės, ar autizmo spektro sutrikimą ir gilų protinį atsilikimą turinčio šešiolikmečio atveju galėtų būti taikomos išimtys. T.y., kad jis, negalintis skiepytis dėl diagnozių, gautų tai įrodantį medicinos dokumentą, su kuriuo galėtų lankytis ten, kur reikalingas galimybių pasas. Taip pat domėjomės, galbūt ministerija planuoja pakeitimų, susijusių su skiepijimu nuo COVID-19, žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis, bei tuo, ar įmanoma skiepyti nuo COVID-19 taikant narkozę.

Tačiau po savaitės laukimo reikšmingų žinių, padėsiančių rasti sprendimą, mamos, auginančios autizmo spektro sutrikimą ir gilų protinį atsilikimą turintį sūnų, situacijoje, „Kauno diena“ taip pat nesulaukė.

Pasak SAM atstovo Julijano Gališanskio, galimybių pasas ir kitos pandemijos valdymo priemonės yra skirtos mažinti riziką užsikrėsti COVID-19 liga. Kaip rodo tyrimai, ši rizika nevakcinuotiems gyventojams yra penkis kartus didesnė nei vakcinuotiems asmenims, susirgti sunkia šios ligos forma – dešimt kartų didesnė, o mirti nuo COVID-19 ligos – net 20 kartų didesnė.

„Nevakcinuoti ir negalią turintys žmonės ir jais besirūpinantys artimieji, ypač jeigu negalia trukdo laikytis galiojančių infekcijų kontrolės reikalavimų – dėvėti veido kaukę, laikytis atstumų, rankų higienos, čiaudėjimo etiketo, turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į rekomendaciją riboti kontaktus ir racionaliai atsakingai įvertinti visas galimas rizikas savo sveikatai“, – pabrėžė pašnekovas.

Jo teigimu, fizinė, psichinė ar kitokia negalia nėra kontraindikacija vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, todėl tokie asmenys gali būti skiepijami COVID-19 vakcina.

„Dėl skiepijimo procedūros reikėtų pasitarti su gydytoju. Galima skiepyti taikant nejautrą, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę. Vakcinų gamintojai preparato charakteristikų santraukoje nenurodo vakcinos šalutinio poveikio su bendrąją ar kitokią nejautrą sukeliančiomis medžiagomis“, – tikino J.Gališanskis.