Valstybė iš Kelių priežiūros ir plėtros programos Kauno rajonui skyrė 5,1 mln. eurų, savivaldybė iš biudžeto – beveik 6,8 mln. eurų, dar 2,3 mln. eurų kelių infrastruktūrai gerinti bus skirta iš surinkto infrastruktūros mokesčio.

Darbus pradėjo balandį

Balandžio pradžioje užbaigti darbai visose suplanuotose žvyruoti gatvėse ir keliuose, daugiausia jų atlikta Alšėnų ir Raudondvario seniūnijose. Panašiu metu gatvės ir keliai pakaunėje išvaduoti nuo asfalto duobių. Keitėsi žvyrkelių ir asfaltuotų kelių santykis. Iki darbų pradžios žvyrkelių pakaunėje buvo 1 141 km, dabar jų – 4,4 km mažiau.

Kaip sekėsi asfaltuoti gatves? „Šiemet suplanuoti darbai prasidėjo laiku, oro sąlygos tam taip pat buvo palankios, keblumų nebuvo. Kelių statybininkai – iš viso devyni rangovai – triūsti pradėjo balandžio pabaigoje, iš karto keliose seniūnijose: Alšėnų, Zapyškio, Ringaudų ir Vilkijos“, – sakė Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, vykdantis skyriaus vedėjo funkcijas, Gintaras Petras Vasilavičius.

Kauno rajone šiuo metu naujai išasfaltuota apie 5,5 km gatvių, ilgiausia atnaujinta gatvė – Kauno Vilkijoje, toliau rikiuojasi Nevėžio Babtų seniūnijoje, Paštuvos ir Nemuno Batniavos seniūnijoje, Dievogalos Zapyškyje. Šiuo metu jau įrengta 4,7 km šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų.

„Į kelių ir gatvių infrastruktūros gerinimą jau investavome 4,8 mln. eurų. Kadangi orai vis dar palankūs, prognozuojame, kad minėta suma gerokai padidės“, – patikino Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, vykdantis skyriaus vedėjo funkcijas.

Darbai: objektuose, kuriuose šiemet triūsė kelių statybininkai, asfalto danga buvo susidėvėjusi, nebuvo lietaus vandens nuvedimo sistemų, reikėjo sutvarkyti šaligatvius su pėsčiųjų ir dviračių takais, apšvietimą. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Šiuo metu jau baigti atnaujinimo darbai Nevėžio gatvėje Babtų seniūnijoje, Paštuvos ir Nemuno gatvėse Batniavos seniūnijoje, Dievogalos gatvėje Zapyškyje, Nemuno gatvėje Samylų seniūnijoje ir Astrausko gatvėje Vilkijos apylinkių seniūnijoje.

Svarbiausiais objektais savivaldybės atstovas įvardijo Sodų gatvę (Alšėnų seniūnija), kurioje buvo įrengta lietaus vandens nuvedimo sistema ir šaligatvis, Dievogalos gatvę Zapyškyje, taip pat – tęstinius projektus, pradėtus ankstesniais metais: Kauno gatvę Vilkijoje, Taikos ir Beržų gatves Ringaudų kaime, kurias šiemet buvo suplanuota užbaigti. Visuose išvardytuose objektuose asfalto danga buvo susidėvėjusi, nebuvo lietaus vandens nuvedimo sistemų, reikėjo sutvarkyti šaligatvius su pėsčiųjų ir dviračių takais, apšvietimą.

„Šiemet Sodų gatvė Alšėnų seniūnijoje dar nebus asfaltuojama, projektas kelsis į kitus metus. Be to, šiemet pradėjome Kertupio gatvės Neveronyse, J. Janonio gatvės Ežerėlyje atnaujinimo projektus, kurie bus tęsiami 2025-aisiais“, – patikslino G. P. Vasilavičius.

Sudėtingiausia: daugiausia iššūkių šiemet kilo rekonstruojant Kauno gatvę Vilkijoje, o rastas kompromisas – dalį grindinio eksponuoti viešai – atskleidžia paveldo grožį ir dera prie miestietiško gyvenimo. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Iššūkius pavertė galimybėmis

Daugiausia iššūkių, pašnekovo žodžiais, šiemet kilo rekonstruojant Kauno gatvę Vilkijoje. Kadangi transporto arterija patenka į Kultūros vertybių registre registruotų regioninio reikšmingumo kultūros paveldo vietovių – Vilkijos miesto istorinės dalies ir valstybės saugomos Vilkijos senojo miesto vietos – teritorijas, tvarkant gatvę reikėjo atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus. Jie Kauno rajono savivaldybės užsakymu pagal Kultūros paveldo departamento (KPD) Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotą projektą buvo atlikti 441 kv. m plote.

Į kelių ir gatvių infrastruktūros gerinimą jau investavome 4,8 mln. eurų. Kadangi orai vis dar palankūs, prognozuojame, kad minėta suma gerokai padidės.

Tiriant dvylika perkasų, išaiškėjo, kad archeologiniu požiūriu vertingi artefaktai ir suardytų palaikų fragmentai randami jau paviršiniame 0,4–0,65 m gylyje. III–VI a., XVII–XVIII a. palaidojimai ir XVII–XVIII a. senojo miesto vietos kultūrinis sluoksnis yra 0,65–2,2 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus. Tyrimų metu nustatyta, kad kapinės tęsiasi į šiaurę, rytus ir vakarus nuo tirto ploto, kapinių riba fiksuota tik pietinėje dalyje. Paaiškėjo, kad kapinės plyti didesniame plote, nei buvo tikėtasi, todėl buvo padaryti išplėtimai viso nukasto kelio ruožo dalimi, atsirado papildomų archeologinių tyrimų poreikis.

Pasak archeologų, kapai pagal jų inventorių datuojami XVI–XVIII a. (galbūt ir XIX a. pradžia). Nors daugiausia surasta kapų be jokių įkapių, tačiau netrūksta ir aptiktų monetų, peilių, sagtelių, smeigtukų, rečiau – apvarų ir karoliukų vėrinių. Kapai orientuoti šiaurės vakarų ir vakarų kryptimis (toje pusėje yra mirusiųjų galvos). Žmonės laidoti lentiniuose karstuose, daugeliu atveju išlikusios tik vinys ir lentų medienos pėdsakų, virtusių tamsesnių žemių ruoželiu. Lentos sukaltos kaltinėmis vinimis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pradėjus tvarkyti Kauno gatvę Vilkijoje atsivėrė istorinis akmenų grindinys ir atraminės sienutės. Dėl šio radinio teko laikinai stabdyti darbus, pakoreguoti techninio projekto sprendinius. Kartu su paveldo sergėtojais rastas kompromisas – vietomis grindinys atvertas ir bus viešai eksponuojamas.

KPD Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė patvirtino, kad dalies grindinio eksponavimas viešai – kompromisas, kuris ir atskleidžia paveldo grožį, ir dera prie miestietiško gyvenimo. „Tai yra bendrų interesų derinimas. Mums svarbu išsaugoti paveldą, savivaldybei – kad žmonėms būtų patogu naudotis keliu. Manau, mums pavyko rasti kompromisą“, – sakė paveldosaugininkė.

G. P. Vasilavičiaus žodžiais, daugiausia iššūkių sukėlęs projektas šiemet jau bus užbaigtas.

„Visuose objektuose iškyla problemų, tačiau, derinant su seniūnija, gyventojais, jas pavyksta išspręsti“, – patikino savivaldybės atstovas.

Gintaras Petras Vasilavičius / Asmeninio archyvo nuotr.

Rikiuoja kitų metų darbus

Kitąmet kelių statybininkai sugrįš ne tik prie šiemet pradėtų tęstinių projektų: Sodų gatvės (Alšėnų seniūnija), Mokyklos (Lapių seniūnija), Kertupio (Neveronių seniūnija), Dievogalos (Zapyškio seniūnija), Kauno ir J. Janonio (Ežerėlio seniūnija), Parko (Karmėlavos seniūnija) ir Dobilų (Raudondvario seniūnija).

„Rugsėjo 15 d. seniūnaičiai Kauno rajono savivaldybei jau pateikė naujus gatvių eiliškumo sąrašus. Juos apibendrinsime ir pagal seniūnaičių prioritetus nurodytoms gatvėms užsakysime projektus, skelbsime darbų pirkimo konkursą“, – G. P. Vasilavičius patikino, kad savivaldybė jau rikiuoja kitų metų darbus.

Kaip ir kasmet, kiekvienai seniūnijai savivaldybė skirs lėšų, atsižvelgdama į seniūnijos gatvių ilgį ir gyventojų skaičių. „Nebūna taip, kad darbai kurioje nors seniūnijoje nevyktų, taip bus ir kitais metais“, – sakė G. P. Vasilavičius.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius,

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Kelių priežiūra, jų ir gatvių infrastruktūros gerinimas kartu su švietimu ir aplinkosauga yra prioritetinės Kauno rajono savivaldybės sritys. Kauno rajone gyventojų skaičius nuolat auga, urbanistinė plėtra didėja, o su ja – ir vietinių kelių tinklas.

Gyventojai – naujakuriai ir senbuviai – nori važiuoti gerais keliais ir gatvėmis, saugiai, komfortiškai ir greitai pasiekti vaikų darželį, mokyklą, darbovietę ar kultūros įstaigą. Esame viena iš nedaugelio savivaldybių šia sričiai iš biudžeto skirianti nemažą sumą, tačiau nepajėgiame čia ir dabar pateisinti jų lūkesčių, nes mūsų norai atsiremia į finansines galimybes.

Noriu paraginti gyventojus būti kantrius ir geranoriškus, kai tenka išlaukti rekonstrukcijos etapą, o ūkininkams ir verslininkams padėkoti už partnerystę tvarkant kelių infrastruktūrą. Norimų rezultatų galima pasiekti tik geranoriškai susitariant ir bendradarbiaujant.