Miesto tarybai antradienį bus teikiamas tokį pakeitimą siūlantis sprendimo projektas.

Savivaldybė anksčiau siekė istorinį pastatą, kuriame tarpukariu veikė Vokietijos konsulo rezidencija, perimti drauge su kitais parke esančiais statiniais. Buvo siekta šią erdvę suformuoti į vieną sklypą ir pritaikyti visuomenės poreikiams.

Plano perimti medinę vilą atsisakoma įvertinus, kad ji yra gerai prižiūrima, be to, tai brangiai kainuotų.

„Pats pastatas yra tinkamai prižiūrimas, į jį dabartinis savininkas yra nemažai investavęs ir investavo toliau po pradinio tarybos sprendimo, – BNS sakė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas. – Tas pastatas ruošiamas pritaikyti viešojo maitinimo funkcijai vykdyti ir jeigu perimtų savivaldybė, aišku, viešojo maitinimo funkcijos ji neteiktų“.

Manome, kad savivaldybės biudžetui tai būtų nemaža našta, kurią būtų sunku pagrįsti, nes, kaip minėjau, tokio labai rimto poreikio nėra.

Pasak savivaldybės atstovo, tokią funkciją parke teikiantis pastatas jau tarnaus visuomenės poreikiams, todėl nėra tikslo jį perimti.

Be to, įvertinta ir tai, kad savininkui reikėtų atlyginti rinkos kaina. Anot S. Rimo, išpirkti prestižinėje Kauno vietoje, Perkūno alėjoje, esantį rekonstruotą pastatą savivaldybei kainuotų šešiaženklę sumą.

„Manome, kad savivaldybės biudžetui tai būtų nemaža našta, kurią būtų sunku pagrįsti, nes, kaip minėjau, tokio labai rimto poreikio nėra“, – sakė skyriaus vedėjas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Sprendimą, pasak jo, nulėmė ir teisiniai niuansai: vila yra atskiras kultūros paveldo objektas nuo Vytauto parko, o įstatymai įpareigoja savivaldybę sklypus formuoti pagal kultūros vertybės teritorijos ribas.

Kaip skelbia Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras, medinė vila Vokietijos konsului pastatyta 1923 metais.

Tyrimų centro duomenimis, tai vienintelė Kauno vila, priskirtina retrospektyvizmo krypčiai.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2020 metų gruodį pritarė siūlymui inicijuoti Vytauto parko bei šalia esančios buvusios Vokietijos konsulo rezidencijos teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Šiuo metu savivaldybė yra įsigijusi parke esantį kurhauzo pastatą, kiti statiniai vis dar priklauso privatiems savininkams.

Siekį perimti kompleksą savivaldybė motyvuoja tuo, kad šiuo metu jis dėl skirtingų valdytojų interesų visapusiškai nefunkcionuoja, nyksta jo vertingosios savybės.

Parko kompleksą sudaro iš viso keturi objektai: parkas, paviljonas, transformatorinė ir kasos pastatas. Didžioji dalis teritorijos yra valstybinės reikšmės miškas. Šiuo metu jo teritorijoje suformuoti du komercinės paskirties sklypai.

Vytauto parkas yra įsikūręs Žaliakalnio mikrorajone, šalia Ąžuolyno. Nuo jo atsiveria centrinės Kauno dalies panorama.

Iki 2019 metų čia veikė atrakcionai. Jie, Kauno apskrities viešosios bibliotekos duomenimis, pastatyti 1964 metais: įrengtas apžvalgos ratas, sūpynės. 1970 metais pastatyta lauko estrada.

Parke esantys pastatai devintajame dešimtmetyje privatizuoti, dauguma jų – apleisti.

2019 metais atrakcionai savivaldybės reikalavimu išmontuoti, nes neteisėtai stovėjo ant valstybinės žemės, be to, nerimauta dėl jų prastos būklės ir nepakankamo saugumo.

S. Rimas sakė, jog šiuo metu rengiamas Vytauto parko detalusis planas ir formuojamas sklypas. Tai padarius, atsiras juridinis pagrindas perimti ir kitus pastatus. Tai tikimasi padaryti per šiuos metus.

Parko istorija siekia 1871 metus, kai čia buvo įkurtas pramogoms ir pasivaikščiojimams skirtas parkas.