Akredituotos įstaigos

Žmonės su negalia Kauno rajone gali rinktis įvairias NVO, kuriose teikiama pagalba, organizuojami užsiėmimai, padedama gerinti savijautą, padėti susitvarkyti kasdienius reikalus.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė dienraščiui vardijo Kauno rajone veikiančias NVO, kurios orientuotos būtent į pagalbą asmenims su negalia.

Šiemet Kauno rajone socialinę reabilitaciją žmonėms su negalia  bendruomenėje teikia vienuolika akredituotų socialinių įstaigų: Garliavos neįgaliųjų draugija, Kauno rajono Vilkijos neįgaliųjų draugija, Kauno krašto neįgaliųjų sąjunga, VšĮ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pietvakarių centras, Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinė valdyba, Lietuvos samariečių bendrijos Kauno rajono skyrius, VšĮ „Tapk laisvas“, VšĮ Zapyškio bendruomeninių paslaugų centras, Kauno rajono neįgaliųjų draugija, Kauno miesto neįgaliųjų draugija.

„Asmenis su negalia vienijančios organizacijos, kurias sudaro negaliai neabejingi žmonės, savo pastangomis, šiltais ir padrąsinančiais žodžiais ir prasmingais darbais praskaidrina kiekvieno su jais susiduriančio žmogaus dieną. Tai tie, kurių dėka asmenys su negalia yra įgalinami ir gali jaustis savarankiškesni, džiaugtis kiekviena gyvenimo diena ir atrasti savųjų stiprybių.

Žmonėms, kuriuos gyvenime palietė negalia, reikia nemažai pastangų ir atkaklumo išlikti tvirtiems, nebijoti dalyvauti renginiuose, dalytis savo džiaugsmais ir vargais“, – apie tai, kad Kauno rajone NVO nepalieka žmonių nuošalėje, kalbėjo M. Venslovienė.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, NVO atlieka ypač svarbų vaidmenį formuojant žmonių su negalia savarankiškumą, integruojant juos į bendruomenę.

„NVO, vienijančios asmenis su negalia, yra pastiprinimas mūsų Kauno rajono socialinių paslaugų centrui. Čia žmonės gali realizuoti save per kūrybą, poeziją, sportą ar kitas sau patrauklias sritis.

Lankymasis dienos užsiėmimuose atitolina depresyvias mintis, leidžia pasijausti svarbiam ir reikalingam. Be to, dienos centruose visada bendraujama, jaukiai šnekučiuojamasi prie puodelio arbatos ir pan.“, – žmones su negalia pasinaudoti pozityviomis praktikomis, nesėdėti namuose, o labiau įsilieti į bendruomeninę veiklą, skatino M. Venslovienė.

Gardu: dienos centruose išmokus pasigaminti norimą patiekalą, juo bus galima pavaišinti ir šeimos narius. / Kauno rajono NVO nuotr.

Socialinė reabilitacija

Kauno rajono neįgaliųjų bendrija (ND) veikia Karmėlavoje, tačiau turi dar šešis padalinius: Babtuose, Čekiškėje, Domeikavoje, Akademijoje ir Ežerėlyje. Juose žmonės sulaukia pagalbos, dalyvauja užimtumo programose.

„Esame akreditavę socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugas. Pas mus yra užimtumo specialistas, kuris veda užsiėmimus kasdieniams gyvenimo įgūdžiams ugdyti, tačiau ateina ir nemažai žmonių su negalia, kurie patys geba savimi pasirūpinti, todėl centre jie įsitraukia į įvairias veiklas, buria bendruomenę, kuria geresnę emocinę būseną, kad neužsidarytų namuose. Vyksta ir kūrybinės veiklos, ir sporto užsiėmimai, mankštos, kurios padeda žmonėms atsipalaiduoti ir geriau jaustis“, – kalbėjo Kauno rajono ND pirmininkė Lidija Morkūnienė ir pripažino, kad į centrą užsuka ir senjorai, vedami bendrystės jausmo.

ND Karmėlavoje teikia mokamas skalbimo ir dušo paslaugas. Kartais  vykstama į ekskursijas, organizuojami renginiai.

Kauno rajone žmonėms su negalia – plačios galimybės save realizuoti.

Socialinę reabilitaciją teikia ir Kauno krašto neįgaliųjų sąjunga (KKNS), įsikūrusi Lapių seniūnijos pastate. „Ši paslauga padeda adaptuotis visuomenėje. Būna, kad žmogus visą gyvenimą dirbo vieną darbą, bet dėl sveikatos nebegali dirbti ir iškrinta iš visuomenės gyvenimo.

Mes galime tokiems žmonėms padėti persiorientuoti, nusiųsti į kursus, rasti kitą darbą. Jie dažnai nežino, kokios paslaugos priklauso, tad daug konsultuojame, kokių medicinos paslaugų gali gauti, kokios skirtos kompensacijos, suvedame su seniūnijų ar socialiniais darbuotojais ir taip visi kartu padedame žmogui gyventi“, – kalbėjo KKNS pirmininkė Jolanta Beresnevičienė.

Ji pasakojo, kad yra ir sėkmės istorijų, kai, praradęs darbą, po konsultacijų kursų vienas bendruomenės narys tapo socialinio darbuotojo padėjėju. Taip žmogus galėjo save realizuoti naujoje veikloje, padėti kitiems bendruomenės nariams.

„Tikrai yra atvejų, kai žmonės nebegali dirbti didelį fizinį krūvį turinčio darbo, bet sėkmingai gali tapti socialinio darbuotojo padėjėju ir įsilieti į visuomenę. Tokios pagalbos poreikis tikrai yra, tad žmogus su negalia  gali išlikti naudingas, prisidurti pajamų ir save realizuoti.

Yra ir savanoriaujančių bendruomenės narių, kurie išlieka aktyvūs, nepaisant, kad sveikata nebe tokia gera. Kai žmogus įsikrauna iš savo aplinkos, jis visai kitaip pradeda žiūrėti į savo problemas, pamato gyvenime daugiau šviesos ir padeda pamatyti ją kitiems. Galiausiai nelieka laiko skųstis, kaip jam blogai“, – pridūrė J. Beresnevičienė.

Savanorystė: bendruomenė buriasi ir į talkas. / Kauno rajono NVO nuotr.

Saviraiškos galimybės

KKNS žmonėms su negalia teikia ir pavėžėjimo paslaugas. Dienos centre galima save realizuoti, ieškoti savo gabumų, talentų.

Be to, teikiama asmeninės pagalbos paslauga, kai žmogui su negalia padedama visus darbus daryti kartu: padėti paruošti maistą, apsipirkti, susitvarkyti spintą, palydėti į renginius ar pas gydytoją ir pan.

„Tokios paslaugos poreikį nustato socialiniai darbuotojai. Ji kiekvienam žmogui teikiama individualiai. Asmeninė pagalba gali būti teikiama ir 40, ir 190 valandų per mėnesį, priklausomai, kiek konkrečiam žmogui reikia“, – kalbėjo KKNS pirmininkė.

Garliavos neįgaliųjų draugija – dar viena NVO, teikianti socialines paslaugas žmonėms su negalia. Galima išskirti dvi pagrindines:  kasdienių socialinių įgūdžių lavinimą ir darbinės veiklos ugdymą. „Senjorams nelabai aktualu ieškoti naujo darbo, bet galbūt kas nors nori išmokti megzti ar pasigaminti kokį rankdarbį, ir bendruomenėje vieni kitus galime išmokyti. Sėkmės istorija gali būti ir labai paprasta, bet nuoširdi, pavyzdžiui, pas mus atvažiavusi močiutė išmoko lankstyti krepšelius, gulbes ir paskui juos dovanoja anūkams. Tada tai tampa visos šeimos šiluma“, – pasakojo šios draugijos pirmininkas Eugenijus Senovaitis.

Garliavoje žmonės su negalia buriasi ir į chorą, važiuoja į kitas įstaigas koncertuoti ir taip plečia ryšius, praskaidrina kasdienybę tiek sau, tiek kitiems. „Kauno rajono savivaldybė tikrai mums daug padeda išlaikyti patalpas, tad galime teikti paslaugas, žmones su negalia laikyti bendruomenės dalimi, o ne juos atstumti ir nuo jų atsiriboti“, – pridūrė pašnekovas.

Sveikata: įvairios mankštos padeda jaustis geriau. / Kauno rajono NVO nuotr.

Gestų kalbos poreikis

Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos direktorius Mykolas Balaišis „Kauno dienai“ nurodė, kad jų centre paslaugos teikiamos būtent žmonėms su klausos negalia ar sutrikimais.

„Gestų kalba mes teikiame informaciją. Žmonės pas mus ateina ir atsineša laiškų, dokumentų, kurių nesupranta. Tada juos perskaitome ir išverčiame į gestų kalbą. Taip pat lydime asmenis į įstaigas, kad šie galėtų susikalbėti“, – kalbėjo M. Balaišis.

Jis teigė, kad centre dažniausiai lankosi vyresnio amžiaus žmonės, mat jaunesni dažniau pasinaudoja išmaniosiomis technologijomis. Į centrą užsuka žmonių ne tik su klausos negalia, bet ir su kitais sveikatos sutrikimais. „Tokiems žmonėms tikrai padedame, kaip tik galime, kad jie galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, – pridūrė Kauno kurčiųjų centro direktorius.

Be to, centre klausos negalią turintys asmenys gali dalyvauti ir įvairiose kūrybinėse veiklose, užimtumo būreliuose, kuriuose gali susipažinti su amatais, išmokti tapyti, gaminti žvakes ir pan. „Yra ir pantomimos, ir šokių kolektyvai. Šios veiklos iš tiesų padeda žmonėms save realizuoti. Esame akreditavę 55 Kauno rajono žmones, su kuriais aktyviai dirbame. Žinoma, kitiems teikiame informaciją apie paslaugas, padedame, kai reikia, versti į gestų kalbą“, – apie veiklų spektrą kalbėjo M. Balaišis.

Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno skyrius įsikūręs Kaune, Uosio g. 7. Dauguma veiklų vyksta būtent šiose patalpose, tačiau specialistai prireikus gali atvykti ir į Neveronis, Karmėlavą, Garliavą.

„Žmonės patys pas mus į centrą atvyksta, tačiau Kauno rajone galime teikti ir informavimo, palydėjimo, tam tikras socialines paslaugas. Organizuojame įvairias išvykas, ekskursijas, kuriose rajono gyventojai tikrai noriai dalyvauja“, – sakė M. Balaišis.

Pašnekovas nurodė, kad kartu su kurčiųjų bendruomene rengia paskaitas, kuriose visuomenę supažindina su klausos negalia, kylančiomis problemomis, kaip padėti artimajam, jei jis prarado klausą ir pan.

„Reikia suprasti, kad gestų kalba – labai svarbi ir ji netrukdo kitoms kalboms. Yra tėvų, kurie bijo mokytis gestų kalbos, deda pastangų, kad tik vaikas kalbėtų, bet gali atsitikti, kad vaikas taip ir neprabils. Tokiu atveju nukenčia vaiko bendravimas, jis užsidaro namuose, nors galėtų laisvai kalbėti gestų kalba. Ši kalba – labai vizuali, ja iš tiesų labai lengva komunikuoti“, – šeimas, kuriose vaikas turi klausos negalią, mokytis komunikuoti be garso paragino M. Balaišis.

Išvykos: kelionės padeda pažinti kraštą, smagiai praleisti laiką. / Kauno rajono NVO nuotr.

Pagalba čia ir dabar

Kauno rajono gyventojai su regos negalia ar regos sutrikimais laukiami LASS pietvakarių centre. Jame jie galės gauti socialinės reabilitacijos, pavėžėjimo, kultūrinių veiklų, informavimo ir kitokių paslaugų, kurios padės orientuotis aplinkoje ir gyventi visavertį gyvenimą. Galima kreiptis ir pasikonsultuoti net ir paprasčiausiais kasdieniais klausimais.

„Teikiama ir socialinio mobilumo paslauga, kurią turi teisę gauti tie, kurie neseniai prarado regą ar ji stipriai suprastėjo. Tai kompleksinė pagalba, kuria ugdomas savarankiškumas, orientacija aplinkoje, kasdienių įgūdžių tobulinimas, komunikacija naudojant technologijas ir pan. Pas mus atvykę tokie asmenys praleidžia apie dvi savaites, tada paslauga teikiama jų gyvenamojoje vietoje“, – kalbėjo LASS pietvakarių centro direktorė Jolanta Kručkauskaitė.

Ji pripažino, kad žmonėms su negalia labai padeda naujausios technologijos, išmanieji mobilieji telefonai, kuriuose įdiegtos specialios garsinės programėlės, nes tai didina asmens savarankiškumą. Tačiau vien nusipirkti telefoną nepakanka, todėl LASS atstovai mielai padeda išmaniuosius įrenginius pritaikyti žmonėms su regos negalia.

Kauno rajone žmonėms su negalia tiesiama nevyriausybinių organizacijų pagalbos ranka.

„Programėlės suteikia galimybę važiuoti viešuoju transportu, orientuotis aplinkoje, bendrauti, bet telefonus pirmiau reikia tinkamai paruošti, be to, ir pačiam žmogui reikia išmokti, kaip šiomis technologijomis naudotis. Žmonės turi žinoti, kad į mus gali kreiptis ir dėl elementarių dalykų: gal sugedo laikrodis, reikia užsiregistruoti pas gydytoją, gal reikia kitokios pagalbos, kurią iškart gali gauti atėję pas mus“, – pažymėjo J. Kručkauskaitė.

Kauno rajono gyventojams ruošiamas šuo vedlys. Jis bus vienas pirmųjų šunų vedlių šioje savivaldybėje. Tai dar labiau praplės galimybes judėti aplinkoje žmonėms su regos negalia.

LASS pietvakarių centre žmonės su regos negalia gali užsiimti kūrybine veikla, išbandyti lipdyti keramikos dirbinius, mokytis ruošti maistą, šokti, dainuoti, žygiuoti.

„Sociokultūrinės paslaugos, laisvalaikio organizavimas, užimtumo didinimas – labai svarbu, nes stiprina bendruomeniškumą, sprendžia vienišumo problemas. Kartais dėl visuomenės netinkamo požiūrio žmogus su regos negalia negali visavertiškai dalyvauti visose veiklose, todėl jam svarbu turėti vietą, kur galėtų save realizuoti. Kultūrinių paslaugų, kurios būtų pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, viešajame gyvenime daugėja, bet dar tikrai yra kur pasitempti, tikrai trūksta įgarsintų filmų, spektaklių, todėl matome didelę svarbą puoselėti įvairias veiklas, kad žmogus su regos negalia galėtų save atrasti“, – kalbėjo LASS pietvakarių centro vadovė.

Kolektyvai: yra galimybių save atrasti dainuojant chore ar šokant. / Kauno rajono NVO nuotr.

Siekia išlaikyti žmones

Nors veiklų netrūksta ir žmonės su negalia mielai renkasi įvairiose NVO, tačiau jų atstovai atkreipė dėmesį į teisės aktus, kurie dalį visuomenės gali palikti be taip reikalingų paslaugų. Čia jau turėtų būti keičiami teisės aktai.

„Asmenys socialinės reabilitacijos paslaugą gali gauti tik trejus metus, paskui šios paslaugos gauti nebegalės. Sprendžiame, ką su jais daryti, kad jie vėl nebūtų atstumti. Pagal dabartinę tvarką, po trejų metų turėtume priimti naujų žmonių, bet šie bendruomenės nariai jau įpratę dalyvauti veiklose, bent kartą per savaitę ateiti į užsiėmimus.

Centrinė šalies valdžia turėtų keisti finansavimo galimybes, kad žmonės ir toliau galėtų naudotis socialinės reabilitacijos paslauga, nes jie patys neišgalėtų susimokėti“, – apie tai, kad reikia padėti žmonėms ir toliau dalyvauti visuomeninėje veikloje, pasisakė L. Morkūnienė.