Kauno rajono savivaldybė pasižymėjo išaugusiais elektros energiją gaminančių vartotojų įrenginių galios pokyčiais, taip pat teigiamais pokyčiais renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, įrengtų elektromobilių įkrovimo stotelių skaičiumi, daugiau kaip du kartus padidėjusiu elektromobilių skaičiumi, mažėjančiu gyventojų energijos skurdu. Be to, pažymėtina, kad biokuro pajėgumų panaudojimas šioje savivaldybėje yra optimalus.

Tyrimą, pasinaudojęs įvairiais oficialiais šaltiniais, atliko ir paskelbė Lietuvos energetikos agentūros (LEA) Klimato kaitos valdymo centras. 2020 m. pagal šį vertinimą Kauno rajono savivaldybė buvo penkta.

Pagal biokuro pajėgumų panaudojimo galimybes Kauno rajonas rikiuojasi pirmoje lentelės vietoje, o pagal vidutinę šilumos kainą (4,58 ct/kWh) kartu su Kauno miestu dalijasi 4–5 vietomis. Vilniaus rajono savivaldybėje ir Neringoje šiluma kainuoja daugiau kaip dvigubai – 10,56 ir 10,89 ct/kWh.

Palyginti su 2020 m., didelė pažanga padaryta didinant elektros energiją gaminančių vartotojų galią. Pagal šį kriterijų Kauno rajono savivaldybė yra ketvirtoje vietoje.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

2021 m. savivaldybių palyginimo tikslais papildomai buvo pasirinktas naujas kriterijus „Energijos nepriteklius (energetinis skurdas)“. Tai padėtis, kai dėl įvairių veiksnių derinio – mažų pajamų, didelių energijos sąnaudų ir būsto mažo energijos vartojimo efektyvumo – namų ūkiui ar asmeniui neįmanoma susimokėti už būtinąsias energetikos paslaugas, tokias kaip būsto šildymas, karštas vanduo.

Pagal šį kriterijų balai skiriami atsižvelgiant į tai, koks yra vidutinis savivaldybės gyventojų, besikreipiančių dėl išlaidų šildymui ir karštam vandeniui kompensavimo, ir visų savivaldybės gyventojų skaičiaus santykis procentais. Kaip pažangiausios paminėtos Alytaus r. (0,90 proc. besikreipiančių gyventojų), Klaipėdos r. (1,03 proc.), Kauno r. (1,27 proc.), Kazlų Rūdos (1,38 proc.) ir Neringos (1,48 proc.) savivaldybės. Sudėtingiausia situacija dėl energetinio skurdo 2021 m. buvo Visagino (11,43 proc.), Akmenės r. (9,74 proc.), Biržų r. (9,14 proc.), Anykščių r. (8,76 proc.) ir Kalvarijos (7,73 proc.) savivaldybėse.

Pagal dviračių takų ilgį, tenkantį 1 tūkst. gyventojų, pirmauja kurortai – Birštonas (5,572), Druskininkai (3,241) ir Neringa (3,173), o Kauno rajonas užima septynioliktą vietą (0,718).

Pagal elektromobilių skaičių 1 tūkst. gyventojų pirma rikiuojasi Neringa (15,3), po jos eina Vilnius (4,9), Palanga (3,9), Birštonas (3,7), Vilniaus rajonas (3), Kauno rajonas (2,4). Vienintelėje Zarasų rajono savivaldybėje kol kas neužregistruotas nė vienas elektromobilis.

Pagal elektromobilių įkrovos stotelių skaičių 1 tūkst. gyventojų Kauno rajonas penktas. Pirmauja Birštonas, Neringa ir Palanga.