Nematoma pusė

Minkštai sėdėdami teatro kėdėse ir laukdami, kol prabils orkestras su solistais, žiūrovai veikiausiai nė nenutuokia, kas vyksta užkulisiuose.

Darbščios rankos čia tempia ne tik sceninių korsetų virveles, bet ir įvairaus storio trosus iš vietos išjudinančius butaforinius miegamojo baldus, parkų fontanus ar išgalvoto svečių kambario sienas.

"Žiūrovai mato tik besišypsančius artistus ir puošnius jų kostiumus, tačiau kelias iki to labai ilgas", – scenos uždangą, už kurios vyko pasiruošimas operos "Eugenijus Oneginas" premjerai, praskleidė KVMT vadovo pavaduotojas Rimantas Lekavičius.

Nors trečias skambutis žiūrovus prie kėdžių tądien prikaustė 18 val., paruošiamieji darbai prasidėjo gerokai prieš 9 val. Mums kyštelėjus nosį į darbų sūkurį, svečias iš kaimyninės Estijos atidžiai apžiūrinėjo žemyn nuleistus arkos formos langus ir aptakias kolonas, o dar keli jo kolegos derino salės šonuose sumontuotus prožektorius. Scenoje pasirodžius pirmiesiems solistams dekoracijų statytojų, apšvietėjų ir jiems talkinančiųjų desantas niekur nedingo – zujo kaip bitės.

Kai kurie mechaniniai pulteliai, trosai ir keliamieji mechanizmai, prie kurių vyrus buvo galima sutikti dar ir 22 val., teatre skaičiuoja ne vieną dešimtį metų. Yra ir tokių, kurie čia nekeisti dar nuo 1984-ųjų. Jie veikia, bet reikalauja daugiau rankų jėgos.

Planuoja naujus darbus

"Po praėjusiais metais vykusio remonto salėje neliko kėdžių, kurios teatre taip pat buvo nekeistos nuo 1984 m. Senąsias violetines pakeitė kur kas modernesnės konstrukcijos raudonojo vyno spalvos kėdės", – R.Lekavičiaus teigimu, panašaus likimo turėtų sulaukti ir senieji scenos mechanizmai.

Teatralai tikisi, kad gavus ES paramą – maždaug 5 mln. eurų, tai pavyks padaryti per ateinančius dvejus metus.

Prieš dešimt metų KVMT pastato vidaus rekonstrukcijos darbams atlikti patvirtinta 9,5 mln. litų investicija. Per tą laiką atlikti ne tik numatyti, bet ir papildomi darbai. Jiems skirta 2 mln. eurų.

"Bendra darbų suma padidėjo tik 1 mln. eurų, vadinasi, 1 mln. sutaupytas", – džiaugėsi pašnekovas.

Svajojame apie interaktyvius ekranus. Juose žiūrovai galėtų susipažinti su teatro istorija ir kitomis naujienomis. Reikėtų pagerinti apšvietimo sistemą, režisieriaus padėjėjo pultą.

Norint sudėlioti paskutinius taškus teatro pastato viduje dar trūksta 230 tūkst. eurų. Baigus šiuos darbus laukia scenos modernizavimas. Be to, teatralai tikisi gauti dar 2004-aisiais sustabdyto fasado finansavimą.

Fasadas reikalauja dėmesio

"Nė vieno remonto metu teatro neuždarėme, nors buvo tokių siūlymų. Negalvojame to daryti ir keisdami scenos mechanizmus. Tiesiog šiek tiek sutrumpinsime sezoną, o ko nespėsime padaryti 2018 m., perkelsime į 2019-uosius, – toliau mintis dėstė pašnekovas. – Planuose ne tik nauja, ekonominės klasės scenos įranga. Norėtume sumontuoti pakeliamą orkestro aikštelę, kuri panaikintų duobę tarps scenos ir žiūrovų. Svajojame apie interaktyvius ekranus. Juose žiūrovai galėtų susipažinti su teatro istorija ir kitomis naujienomis. Reikėtų pagerinti apšvietimo sistemą, režisieriaus padėjėjo pultą. Turėtų atsirasti ir vertimo technika."

Pasak teatro vadovo pavaduotojo, lėšos, kurių tikimasi gauti, padėtų baigti teatro išorės rekonstrukcijos darbus ir tvarkyti fasadą.

"Jei apeitumėte teatro pastatą, pamatytumėte, kad jam būtinas remontas. Teptuko reikalauja ir pagrindinės įeigos fasadas. Darbai juk atlikti prieš keturiolika metų. Kiti sakytų, kad nėra būtinybės, o aš manau, kad reikia. Pastatas reprezentacinis, be to, Kaunas paskelbtas 2022-ųjų kultūros sostine", – prisiminimais į 2003 m. persikėlė R.Lekavičius.

Strigo fasado remontas

2003-iaisiais pagal Valstybės investicijų programą, KVMT fasado remontui numatyta skirti beveik 4 mln. litų. Tiesa, per dvejus metus teatralus pasiekė perpus mažesnė suma – 1,7 mln. litų.

Palopyto ir padažyto fasado remonto darbai netrukus buvo sustabdyti, o patvirtinus naują programą, žalia šviesa uždegta pastato vidaus rekonstrukcijai.

"Nors ir vėl gavome mažiau pinigų, nei buvo žadėta, padarėme kur kas daugiau darbų, nei priklausė pagal techninį projektą", – prisiminęs sėkmingus 2008 m. ir po rekonstrukcijos teatro pastate atsiradusius papildomus kvadratinius metrus, džiaugėsi R.Lekavičius. Tąkart, pasak jo, sutvarkytos ir praplėstos dailininkų patalpos, siuvykla, butaforijos sandėliai. Vietoje keturių administracijos kabinetų, viename kurių sėdi ir R.Lekavičius, įrengti penki. Po rekonstrukcijos beveik trečdaliu padidėjo ir Baltoji salė.

"Neblogai įsikomponavo. Tiesa?" – į stiklinį antrą aukštą dekoracijų gamybos ceche, kurio anksčiau nebuvo, dirstelėjo teatro vadovo pavaduotojas.

Kasmet mes atliekame prašytojo vaidmenį, todėl viliamės, kad nauja valdžia į mus atkreips dėmesį. Juk ne dėl savęs, o dėl miesto, Lietuvos ir žiūrovų stengiamės.

Papildomi kvadratiniai metrai

Kur kas talpesniais tapo tūkstančius moteriškų ir vyriškų sceninių drabužių, šimtus porų batų ir batelių, tiek pat įvairių perukų ir kitų teatro rekvizitų saugantys sandėliai. Juose buvo įrengti kilnojamieji stelažai, kurių iki tol neturėjo nė vienas šalies teatras.

"Jie užima mažai vietos ir yra lengvai transportuojami. Tiesa, pastumti juos gal kiek sunkoka, juk ant pakabų ne popieriniai, o tikri drabužiai, pasiūti iš kokybiškų medžiagų", – puošnias sukneles, į kurias šokio spektaklio "Dulkių spindesys" metu spraudžiasi teatro artistės, ranka perbraukė R.Lekavičius.

Remontuotose teatro patalpose įrengta ventiliacija ir priešgaisrinė signalizacija, kurių teatras iki tol neturėjo. Atnaujinta šildymo sistema ir kanalizacijos tinklai. Ant grindų, ant kurių plijė ir grand plijė pozomis kojas lauždavo balerinos, paklotas specialus linoleumas. Kiliminė danga atsirado ir prie rūbinių. Iki tol šioje erdvėje lankytojams į padus alsavo šaltas marmuras.

"Kažkada rūbinėse buvo galima gauti žiūronus. Manau, nekainuotų didelių investicijų šią paslaugą ir vėl grąžinti", – žvelgdamas į tuščias rūbines ir medinius jų stalus, iš po kurių buvo traukiami žiūronai, svarstė R.Lekavičius.

Sutilpo į mažą sumą

Praėjusiais metais iš Kultūros ministerijos gavus 1,5 mln. eurų, restauruoti teatro vestibiuliai, sutvarkytos laiptinės. Bene daugiausia dėmesio sulaukė žiūrovų salė. Iš jos iškeliavo jau minėtos, į ketvirtą dešimtį įžengusios teatro kėdės.

"Vietoje senųjų 505 atsirado naujos 532. Kiek girdėjau atsiliepimų iš žiūrovų, jiems naujosios kėdės patinka. Ne veltui, kol išsirinkome galutinį variantą, išbandėme kelis modelius", – pasirinkimu džiaugėsi R.Lekavičius.

Kad žmonės galėtų geriau matyti, kas vyksta scenoje, pasikeitė ir trečiame aukšte įrengtų ložių kėdžių išdėstymas. Vietų čia taip pat padaugėjo. "Šiame aukšte bilietai pigiausi – 7 eurai. Eidami į kino seansą tikrai mokate daugiau, – akimirkai nuo remonto darbų atitrūko teatro vadovo dešinioji ranka. – Beje, spektaklio dieną, jei tik yra laisvų vietų, bilietus parduodame kur kas pigiau. Bėda ta, kad tų laisvų vietų retai būna."

Tęsdamas kėdžių temą, R.Lekavičius pastebėjo, kad po jomis praėjusiais metais buvo paklotos prabangios ąžuolinės grindys, o sienos išdažytos švelnia alyvų spalva.

"Taip, investicija į KVMT, kurį kasmet aplanko apie 80 tūkst. žiūrovų, greičiausiai nesiekė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos investicijos, – dviprasmiškai šyptelėjo pašnekovas. – Kasmet mes atliekame prašytojo vaidmenį, todėl viliamės, kad nauja valdžia į mus atkreips dėmesį. Juk ne dėl savęs, o dėl miesto, Lietuvos ir žiūrovų stengiamės."