Didesnis eismo srautas, skubėjimas ir neatidumas neigiamai veikia eismo saugumą. Pavyzdžiui, pernai metų rugpjūtį Kauno mieste buvo užfiksuoti 60 eismo įvykių, o rugsėjį – 84. Paskutinį vasaros mėnesį sužeistas 71 eismo dalyvis, rugsėjį net 107. Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus, eisme svarbiausia būti atidiems, atsargiems, sąmoningiems ir gerbti kitą eismo dalyvį.

– Artėja rugsėjis, kai miesto gatves bei šaligatvius vėl užplūs vairuotojai ir pėstieji. Į ką šiems eismo dalyviams reikėtų atkreipti dėmesį? Kokių patarimų jiems turite?

Vigintas Lukošius/Kauno policijos nuotr.

– Intensyvesnis eismas pastebimas jau vasaros pabaigoje, į miestą iš atostogų grįžta gyventojai, čia anksčiau atvyksta ir studentai, tad šiuo metu ypač svarbu išlaikyti atidumą, sąmoningumą, atsargumą ir pagarbą vieni kitiems. Galima turėti ir labai gerą automobilį, tačiau, jeigu nebus kitų jau minėtų komponentų, technika nepadės. Taip pat labai svarbu paminėti, kad rugsėjį padaugėja mažųjų eismo dalyvių, kurie dažnai būna išsiblaškę, tad vairuotojams tenka būti dar atidesniems. Pėstieji yra labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė, todėl eismo įvykio metu pasekmės pėsčiajam eismo dalyviui būna sunkesnės.

Pati perėja dar nereiškia šimtaprocentinio saugumo.

Reikia atminti ir tai, kad pati perėja dar nereiškia šimtaprocentinio saugumo, pavyzdžiui, 2020 metais Kauno miesto perėjose žuvo du žmonės. Taip, ji suteikia pėsčiajam teisę pereiti gatvę ir pirmenybę, tačiau perėja nereiškia, kad vairuotojas pastebės pėsčiąjį ir automobilis tikrai sustos. Raginame pėsčiuosius prie perėjų nesielgti neprognozuojamai, neišeiti į gatvę staiga, įdėmiai apsidairyti, nesinaudoti mobiliuoju telefonu, kuris gali išblaškyti dėmesį. Kartais labai gerai pabūti abiejose barikadų pusėse, vairuotojui pabūti pėsčiuoju, o pėsčiajam vairuotoju, tada ir suprantame, kokia svarbi abipusė pagarba ir sąmoningumas.

Rudenį į gatves išvažiuoja ir nemaža dalis naujų vairuotojų, kurių vairavimo įgūdžiai yra šiek tiek silpnesni, be to, rugsėjo mėnesį padaugėja eismo dalyvių iš kitų miestų, šiems eismo dalyviams reikia apsiprasti prie miesto, eismo organizavimo tvarkos, todėl labai prašome, kad kiti vairuotojai būtų supratingesni ir negrūmotų kitam eismo dalyviui, o padėtų jam integruotis į eismą.

– Kaip manote, kokie didžiausi iššūkiai laukia vairuotojų?

– Padidėjęs eismo dalyvių srautas, besikeičiantys orai, besitęsiantys gatvių remontų darbai. Kalbant apie kelio darbus, čia, tikriausiai, bus neišvengiamos spūstys, o ir kelio remonto zonose tyko įvairūs pavojai – galima įvažiuoti į duobę, kelyje dirba kelininkai, sukiojasi sunkioji technika. Tačiau įžvelgiu ir teigiamų dalykų. Kuo eismas lėtesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad įvyks skaudžių eismo įvykių. Spūstyje taip pat rekomenduojame negudrauti, geriau jau važiuoti truputį ilgiau, bet tikslą pasiekti saugiai, nesukeliant grėsmės nei sau, nei kitiems.

– Ar rugsėjį eismo įvykių daugiau nei, pavyzdžiui, rugpjūtį? 

– 2020 metų rugpjūtį Kauno mieste buvo užfiksuota 60 eismo įvykių, o rugsėjį – 84. Paskutinį vasaros mėnesį sužeistas 71 eismo dalyvis, rugsėjį net 107. Rudenį pradeda anksčiau temti, suprastėja matomumas, didėja kritulių tikimybė, todėl ypač svarbu, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, šviesos ir stabdymo sistema veiktų nepriekaištingai. Taip pat, atsižvelgiant į oro sąlygas, labai svarbu pasirinkti saugų greitį, kad transporto priemonę būtų įmanoma sustabdyti laiku.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

– O kaip pėstiesiems užtikrinti savo matomumą?

– Norėdami užtikrinti savo saugumą ir matomumą, pėstieji turėtų pasirūpinti šviesą atspindinčia liemene ar atšvaitais, žibintuvėliais ar kitais šviečiančiais ir šviesą atspindinčiais elementais, judėti pėsčiųjų ta-kais, šaligatviais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį, o per gatvę ar kelią eiti tik tinkamai įsitikinus, kad tai daryti yra saugu. Segintis atšvaitą, dėvintis liemenę ar kitus rūbus su šviesą atspindinčiais elementais žmogus yra pastebimas iš tris kartus ilgesnio, vidutiniškai 300 metrų, atstumo, o be atšvaitų – vos 100 metrų atstumu nuo transporto priemonės, važiuojančios su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis, ir tik 50 m atstumu nuo transporto priemonės, važiuojančios su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, o tada vairuotojui tinkamai sureaguoti ir išvengti susidūrimo dažnai nebeįmanoma.

Mūsų eismo saugumas priklauso nuo kelių, žmonių ir automobilių. Keliai ir automobiliai turi būti geri, o eismo dalyviai – sąmoningi.

Šiais metais, nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos, Kauno apskrityje iš viso žuvo septyni eismo dalyviai – penkios mirtys fiksuotos Kauno rajone, dar dvi Jonavoje. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį žuvo šešiolika žmonių.